Desertai/ Sausainiai

Juoda diena ir beveik Zaletti.

dsc_0618

Nuo pimojo įrašo pasirodymo nė para praeiti nespėjo ir aš vėl čia. Nieko, praeis, užsidegiau, perdegsiu, paskui normalizuosiuos. Dažniausiai taip nutinka.

Kita vertus, turiu pasiteisinimą. Kai visą dieną fatališkai nesiseka. Kai turi milijoną ir dar du reikalus, o visokio plauko įstaigos tau atkiša špygą. Atostogos, pietūs, kažkur geria kavą, oj, bloga data, dar neturim, taip, taip, jūsų kortelė jau yra, tik palaukit valandėlę, kol į duomenų bazę suvesim, mhm, teises galėsit pasiimti kitą penktadienį. Eikit po velnių, pamąstau, ir kol dar senųjų (supraskit, teisių) galiojimas nesibaigė, skubu namo. Paskui nutrūksta krepšio rankena. Ir pradedi riebiai keiktis.

O tada visai susipainioji, nes žmonės staiga pasirodo esantys geresni nei manei. Tačiau panelė realybė tučtuoju kastetu smogia į veidą. Viskas ir vėl grįžta į vietas. Tik nosis kruvina. Kaip tam laikrodukui iš Razausko (ir net jei tu dze(i)nbudistas – myliu) dainos.

Ir nelieka nieko kito – tik kepti sausainius. Ir naiviai tikėtis, kad pavyks. Bent jau nufotografuoti. Tačiau šiandien vienintelis veikianti televizorius – šilelis.


Yra tokie itališki sausainiai, Zaletti vadinami. Pagrindinis jų cinkelis – cornmeal, kukurūzų miltai, sako žodynas. Google’as tuo tarpu man šnabžda, kad kartais taip vadinamos ir mūsiškės kukurūzų kruopos. Kodėl ne? – pagalvojau. Kai iškepiau – supratau.

Beveik Zaletti

SPAUSDINTI RECEPTĄ
Kiekis: 20-25 sausainiai Gaminimo laikas: 1 valanda

Ingredientai

  • 175 g miltų
  • 175 g kukurūzų kruopų
  • 130 g cukraus
  • žiupsnelis druskos
  • šaukštelis kepimo miltelių
  • 100 g razinų
  • 115 g sviesto
  • kiaušinis
  • kiaušinio trynys
  • šaukštelis vaninilinės cukraus pudros
  • du lašai citrinų esencijos

GAMINAM

1

Susirandam didelį dubenį ir jame visus sausus produktus sumaišom. Razinos, nuplautos ir nusausintos, arba ne, irgi keliauja ten pat. Išimam iš šaldytuvo sviestą, įpjaustom gabalėliais į tą patį dubenį ir pažaidžiam pirštais jame futbolą, t.y., padarom trupinius. Na, bent jau kažką panašaus į juos.

2

Suplakam kiaušinį, trynį ir citrinos esenciją. (Likusį baltymą pasūdom, iškepam sausoj keptuvėj ir sakom, kad pavakarieniavom.) Kukliai taip, kad vieniu pavirstų. Putų ar panašiai visai nereikia. Žodžiu, tausojam energiją. Ir supilam į trupinius. Tada kišam rankytes ir minkom. Vėlgi, nėra čia ko persistengti. Nebelieka sausų miltų, tešlos gumulas daugiau mažiau vientisas ir gana.

3

Įjungiam orkaitę. Arba būnam protingesni ir įsijungiam ją dar prieš sverdami miltus. 175 C. O tada darom kvailystę (gerąja to žodžio prasme) ir kepam sausainius kaip biscotti. Kitaip tariant, suformuojam iš tešlos du pailgus kepaliukus, guldom juos ant kepimo popieriaus ir einam plaut indų, nes orkaitė dar nespėjo įkaisti. Jei buvote protingi, tai indus išplausite vėliau, o dabar kišam tuos kepaliukus degintis 25 minutėms. Arba kol paviršius sukietėja truputį ir vos vos pakeičia spalvą. Ir einam plaut indų, jei buvom protingi. Neprotingieji tuo tarpu nuvalo šaldytuvą ir parūko.

4

Paskui kepaliukus ištraukiam ir supjaustom centimetro storio riekelėmis. Guldom jas ant šono ir kišam atgal į orkaitę 15 minučių. Na, kad įdegtų solidžiau. Ištraukiam, palaukiam, kol atvės, (arba nelaukiam) ir ragaujam.

Verdiktas:

Tap tap tap laiptais.
– O, sausainiai. Galima? Mmm! Tobula! Traškus paviršius ir minkštas vidus. Žinok, sese, labai skanūs sausainiai.
– Geriniesi. Ė, duok pusę.

Skanu, nesiginčiju. Tas biscottinis kepimas duoda kažkokią ypatingą struktūrą. Į džiuvėselius tai nė iš tolo nepanašu. Bet į paprastus sausainius – irgi nė pro kur. O gal čia kruopos. Nežinau. Bet jos neskaniai lieka ant dantų. Kitąsyk (o toks bus) keisiu padoriai sumaltais kukurūzų miltais. Arba tiesiog vartosiu su arbata. Siūlyčiau ir jums, nes sausainiai, visgi, tikrai skanūs.

Šaltinis: Daugiau mažiau. Neklauskit, kaip radau.

 

Susiję įrašai

9 Komentarai

  • Komentuoti
    duonosirzaidimu
    2010.08.05 14:54

    Je, kruopos lieka kruopom 🙂 Kai kuriuose sausainiuose jos visai smagiai tarp dantų girgžda, bet šiaip renkuos miltus, ką ten 🙂

  • Komentuoti
    Forelle
    2010.08.05 20:09

    Žiūrint dar kokios tos kruopos, jeigu naudosi kur užrašyta polenta, tai visai normaliai gaunasi

  • Komentuoti
    Karolina
    2010.08.05 20:52

    Mėgstu aš tokius pakramstukus 🙂 įdomu būtų pabandyt su kukurūzų kruopom.

  • Komentuoti
    Insolente.
    2010.08.05 21:12

    Įdomus dalykas – kitądien tarp dantų jos girgžda kur kas mažiau, nors sausainio paviršius vis tiek išlieka traškus. Arba čia placebo efekto variacija. 🙂

    Net nubėgau patikrinti. Ne, ne polenta. Turėsiu omeny. Ačiū.

    Aš irgi bandžiau grynai smalsumo vedina. Ir darsyk įsitikinau, kad juo galima pasikliauti – baisiais šunkeliais nenutempia. 🙂

  • Komentuoti
    sima
    2010.08.06 13:20

    Kaip dabar norėčiau vieno 🙂

  • Komentuoti
    Serpent
    2010.08.11 18:02

    Labai smagus naujas blogas! Labai! Ir rašymo stilius lakoniškai žaismingas ir toooks priimtinai malonus.

    O sausainėliai irgi gundo. Kažkada seniai seniai kaži kokiam reikalui (įtariu, kokiam nors meksikietiškam marmalui) nusipirkau kukurūzų miltų ir jie jau gražiai sau pusmetį spintelėj laukia ko nors. Manau, sulaukė. Tik razinas keisčiau kokiom nors spanguolėm arba vyšniom. Ir gal dar romo šliūkštelčiau.

  • Komentuoti
    Insolente.
    2010.08.11 20:54

    Smagu, kad patinka. Tikiuosi neišsikvėpti.

    O razinas prašom keisti kuo tik pageidaujat. Aromatais manipuliuoti – irgi į sveikatą. Stengiausi nenukrypti labai nuo tikrųjų Zaletti, o juose vyrauja būtent razinos ir citrina. Tačiau visokios variacijos, mano kuklia nuomone, yra dalykas sveikintinas ir vaizduotei užmigti neleidžiantis.

  • Komentuoti
    Serpent
    2010.08.12 08:25

    Pakepiau su savom modifikacijom: vietoj razinų dėjau vyšnias, jas išmirkiau citrinos sultyse, į tešlą įtarkavau citrinos žievelės ir dar šliūkštelėjau itališkos limoncettos : ) Kai ištraukiau kepalėlį iš orkaitės ir paragavau kampuką, pasirodė per saldu, tai prieš skrudinant apšlakščiau citrinos sultimis. Gėris!

  • Komentuoti
    Insolente.
    2010.08.12 14:53

    Skaityti, kaip kažkas kažką gamino, remdamasis mano blogu, yra kažkas fantastiško. Jei patiko – šitas malonumas pakeliamas n-tuoju laipsniu.

  • Parašyk komentarą