Desertai/ Pyragai

Kas ką ir odė šokoladainio pusbroliui.

Kažkas mano sprande surado off mygtuką ir išjungė komunikavimo su žmonėmis aparatą. Nebemoku. Jei kvaila šypsena anksčiau tereikšdavo, jog man patogu/reikalinga kvailai šypsotis, dabar ji rėkte rėkia apie tai, kad neturiu kito pasirinkimo. Visos mintys užstringa kažkur pakeliui į balso stygas. Ir nustembu save išgirdusi.

Ir jei užvakar kurpiau planus apie tai, kaip užvaldyti pasaulį (ok, man tik patinka skambiai kalbėti), dabar pasaulis valdo mane. Jis sugriauna viską, kam taip kruopščiai ruošiausi. Aš pasakau ačiū ir pasiduodu.

Neturiu laiko, karšto vandens savo korpuso dušuose ir užuolaidų.

Turiu žmones, subadytas venas ir savanoriavimo praktiką. Stipriai kitokią nuotaiką ir akivaizdžiai teigiamą balansą.


Šituo pyragu galima terorizuoti žmones. Rimtai. Barake jis yra kepinys Nr. 1. Do ir panelė D. reikalauja jo visomis įmanomomis progomis. O būna – ir be progos. Ir nors čia fuflo be šokolado, net ir didžiausi saldumynų ekspertai susipainioja (įsivaizduojat, du per parą). Kepiau jį kokį milijoną ir kartą. Dar dvigubai tiek kepsiu. Man patinka, kai ginklai – mano rankose. Ir ilgi procesai.

dsc_0901

Šokoladainio pusbrolis

SPAUSDINTI RECEPTĄ
Kiekis: 25x40 cm kepimo forma Gaminimo laikas: 2-3 valandos

pyragui

  • 250 g sviesto
  • 2 stiklines cukraus
  • pusę stiklinės pieno
  • 3 kupinus šaukštus paprastos kakavos
  • 4 kiaušinius
  • 3 šaukštus grietinės
  • šaukštelį sodos
  • stiklinę ir šaukštą miltų
  • žiupsnelį druskos

glajui

  • 85 g pieniško šokolado
  • šlakelį grietinėlės
  • perlinio cukraus

Gaminimo eiga

1

Sviestą (tinka ir kepinių margarinas) ištirpdom ant nedidelės ugnies. Kai jau nebelieka gabalėlių ir viskas pavirsta skysčiu, bet dar neverda, supilam cukrų. Nepaliekam likimo valiai, kaitinam, maišom, prižiūrim. Kai cukrus aptirpsta, supilam pieną. Leidžiam masei užvirti. Įsijojam kakavą. Arba įmaišom šluotele. Žodžiu, imamės visų priemonių, kad neliktų gumuliukų. Vienis, tsakant. Paverdam pora minučių, laiks nuo laiko sujudindami. Gerai, gana laižyti šaukštą. Dabar nešam į balkoną ir leidžiam atvėsti. Vėlgi, patartina laikas nuo laiko pamaišyti, bet nieko nenutiks, jei vės per naktį niekieno neprižiūrima toji masė. Kai paviršius kažkuo apsitrauks - neišsigąstam, taip turi būt.

2

Kai jau toji šokolado padielka šalta (!), galim ir pyragą kept pradėt. Orkaitė - 180. Sodą priverčiam susidraugauti su grietine (gali net šnypštelt, taip jai tokie draugai nepatinka, bet grietinė iš esmės yra labai miela ir sugeba sodą nugesinti bei visus konfliktus užglaistyti). Čia turėčiau paminėti, kad nė karto nesu kepusi šito gėrio su kepimo milteliais, nors šiaip jie man kur kas priimtinesnė kildinimo medžiaga, todėl dėl būtent TO skonio ir TOS tekstūros pakeičiant sodą negarantuoju. Atskiriam trynius nuo baltymų. Skyrybos čia turi vykti ganėtinai kruopščiai baltymų atžvilgiu. Jiems nepatinka geltona. Trynius išsukam su grietinės-sodos mišiniu. Po truputį supilam atvėsusią kakavinę masę. Maišydami, žinoma. (Jei kur nors netyčia turit atliekamus 50 gramų konjako ar brendžio (nū ir pasakiau), supilam - LABAI tinka.)

3

Įsijojam miltus. Nors tie, kurie nemėgsta procesų, gali ir nesijoti, nieko tokio. Išsukam ir padedam į šoną. Truputį pasūdom baltymus ir išplakam iki standžių putų. Jas atsargiai įlankstom į tešlą. O dar geriau, jei ne visas iškart. Per tris kartus. Viskas. Klojam kepimo formą sviestiniu popieriumi, pilam tešlą (jos storis turėtų būti apie 2 cm), šaunam kepti. Mano orkaitėje kepa 45 minutes. Bet geriau tikrinti medinio pagaliuko pagalba. Jis turi būti sausas, tačiau nereikia leisti pyragui perkepti.

4

Ir ne, dar ne viskas. Šitas pyragas neina į žmones be špakliaus. Jam ištirpdom šokoladą su trupučiu grietinėles (arba gabalėliu sviesto ir šaukštu pieno). Šokoladą rinktis pagal skonį. Aplieti ką tik ištrauktą iš orkaitės. Todėl geriausia daryti taip: likus dešimčiai minučių iki kepimo pabaigos sudedam į puodelį sulaužytą gabalėliais šokoladą, supilam grietinėlę ir įkišam kur nors į orkaitės kampą. Pyragui iškepus puodelio turinį permaišom ir tolygiai paskirstom. Apibarstom perliniu cukrum, jei jaučiam poreikį, ilgai nelaukdami, nes kai špaklius sustings, cukraus kristalai neprilips ir byrės. Atvėsinam, o dar geriau - leidžiam pailsėti šaldytuve pora valandų. Vežam į baraką ir mėgaujamės. Kas pyragu, kas pagyromis.

Verdiktas: Su šituo niekada neimprovizuoju. Tekstūra, kvapas, skonis – viskas idealu, bijau sugadinti. Nors ką aš čia. Bandyti reikia.

Aš per daug rašau apie saldumynus. Taisysiuos. Nors… Nepažadu.

Susiję įrašai

7 Komentarai

  • Komentuoti
    Kristina
    2010.08.28 09:38

    O kokia maždaug stiklinės talpa? Na kad nebūtų baisu suklysti kiekiuose išgaunant TĄ tekstūrą ir skonį. O šiaip neblogai atrodo, visada kepam panašų, kur sviestas pakaitinamas su vandeniu ir kakava, bet neužvirinamas.

  • Komentuoti
    Insolente.
    2010.08.28 10:32

    Stiklinė – 250 ml. Mea culpa, pamiršau paminėti.
    Truputėlį paverdant dalis skysčio išgaruoja, masė tampa tirštesnė ir reikia mažiau miltų. O būtent sąlyginai mažas miltų kiekis ir padeda pyragui susigiminiuoti su šokoladainiu.

  • Komentuoti
    Diana
    2010.08.28 19:27

    Kažkoks pats savęs atsižadėjimas, stovint ir šypsantis, jei šypsotis nesinori. Mm? Right? Galbūt.
    Kai kuriuos žmones gąsdina mintis likti vieniems. Kitus ne… ir jie lieka vieni. Bent jau kuriam laikui.

    Bet. Jei aparatas buvo ir jį išjungė, reiškia jis anksčiau ar vėliau vėl įsijungs. Su visu galingumu. Dažniausiai.

  • Komentuoti
    Insolente.
    2010.08.30 08:52

    Kartais reikia. Nori-nenori, liūdna, dažnai yra antram plane.

    Jis neturi kitos išeities.

  • Komentuoti
    Justas
    2010.09.11 21:32

    Na ką.. paragavus originalaus šio pyrago, tiesiog sąžinė vis ėdė ir ėdė mane, kol negrįžau namo ir pasitaikius pirmai progai išbandžiau jį. Ir žinoma nenusivyliau, o namiškiai baisiai išgyrė.. 😀 Tik neaišku kiek čia kam tų nuopelnų.. 😀
    Žodžiu, pyragas tikrai vertas dėmesio. (Ypač šokolado mėgėjams. :))
    Pastaba: Pagal šias normas reiktų kepti 25×40 dydžio formoje.

  • Komentuoti
    Eglė
    2014.02.01 13:40

    Pyragas nuoooostabus ! Kepdama šiek tiek užsisvajojau ir vietoje brendžio įpyliau žolelių trauktinės (naminio žalių devynerių atitikmens), tai galiu pasakyti, kad pyragas gavosi su labai savotišku, bet skaniu prieskoniu. 🙂

  • Komentuoti
    Insolente.
    2014.02.02 12:12

    galima į tat pažiūrėt iš kito šono: juk žolelių trauktinė dažniausiai daroma sveikatinimosi tikslais – žiū, pyragas, katrą valgyt sveika! :))

    smagu, kad patiko

  • Parašyk komentarą