Desertai/ Desertai be orkaitės/ Užkandžiai

Naivumas ir stebuklingų galių riešutai.

dsc_1190

Nežinau, čia kaltas oras ar pirmadienis. O gal toks oras pirmadienį. Arba moralinės lomkės po savaitgalio. Bet stogas važiuoti nori. Ir nori stipriai.

Dar vieną cukriuką, prisisunkusį opijaus, ir tada visi į apkasus.

Aš labai norėčiau išmokti į viską nusispjauti. Idealizmas yra dalykas bjaurus baisiai. Jis pamažėl baigia sugraužti tai, ką žmonės vadina gyvenimu. Susprogdinkit mano ego kas nors! Ačiū bus. Ir šokoladas. Arba butelis vyno.

Ar tikrai norite viską pabaigti? Taip. Ne. Atšaukti.

Ok, ok, palauksiu. Dvi savaites. O tada – iš naujo ir kitaip. Arba ne. Bet juk ir aš turiu teisę būti naivi. Juk turiu?


dsc_1185
Jie kaip narkotikas. Tikrai, tikrai. Reikia gaminti arba mažą kiekį, arba dalintis. Su ta intencija šitie ir buvo gaminti.

Karamelizuoti riešutai

SPAUSDINTI RECEPTĄ
Kiekis: 700-800 gramų Gaminimo laikas: 15 minučių

Ingredientai

  • 3 matavimo vienetai* (~500 g) riešutų pagal pomėgius (arba biudžetą, o studentiškas, kaip žinia, žemiškas baisiai, todėl ir riešutai atitinkami)
  • 1,5 matavimo vieneto cukraus
  • 0,5 matavimo vieneto vandens
  • žiupsnelis druskos
  • žiupsnelis cinamono

GAMINAM

1

Viskas čia iki negalėjimo paprasta, tik, mano atveju (ačiū tau, o elektrine barako virykle), skausmingai ilgai užtruko. Normaliomis sąlygomis paprastai susisukdavau kone per dvigubai trumpesnį laiką. Žodžiu, imam keptuvę, puodą, bet kokį kitą karščiui atsparų ir nelimpantį indą, nesvarbu. Supilam riešutus, cukrų ir vandenį. Statom ant viryklės. Vidutinės ar į stipresnę pusę kaitros.

2

Ir maišydami kantriai laukiame, kol hašduo išgaruos, riešutai apsivels baltomis cukraus apnašomis ir atsiras daug baltų nuosėdų keptuvės dugne. Kaitrą kiek sumažinam ir toliau intensyviai mentele darbuojamės. Cukrus po truputį ima karamelizuotis, į savo rusvus gniaužtus riešutus įviliodamas.

3

Kažkur šiuo laiko momentu pasūdom ir cinamonu paskaninam. Galima ir čili dėti, teoriškai. Praktiškai - nebandžiau. Žodžiu, kaitinam, kol riešutai įgauna norimą spalvą. Nereikėtų persistengt, perkaitinta karamelė nėra labai didelis gėris. Jie turėtų būti švelniai auksiniai. Ir išvis, ragauti čia reikia, nežinau gi, kokia jums toji karamelė patinka.

4

Kai jau procesas baigtas, nedelsiam, išberiam riešutus ant kepimo popieriaus ir išsklaidom, kad nesuliptų ir teisingai atvėstų. Tada einam ruoštis-puoštis ir laukiam svečių.

PASTABOS

* esmė čia proporcijose, matuoti galima kad ir samčiu

Šaltinis: man labai patinka šitas blog’as.

Verdiktas: Jie tikrai veikia.

Susiję įrašai

17 Komentarai

  • Komentuoti
    egidija
    2010.09.27 19:11

    šituos ir aš noriu išbandyti. o tai pardavinėja už baisius pinigus, o vaikas pro šalį negali praeiti…
    taisyklingai gražūs ir skanūs jie pas tave gavos 🙂 (p.s. čia žemės riešutai?)

  • Komentuoti
    Insolente.
    2010.09.27 19:30

    Va, va, toji kaina parduotuvėje… Žemės. ~700 gramų šito gėrio kainavo kokius 4 litus ir šiek tiek darbo. O ir gaminti nesudėtinga ir nepavykti veik negali. 🙂

  • Komentuoti
    Jurgita
    2010.09.27 20:20

    Aš turėjau priklausomybę jiems 🙂 Paskui praėjo, aišku. Namuos negaminau, bet būtinai kada nors. Skaniai atrodo 🙂

  • Komentuoti
    Diana
    2010.09.28 18:44

    Geresnio komplimento ir negalėjo būti )

  • Komentuoti
    Indrė
    2010.09.28 21:04

    Ir aš noriu tokiais kvepinti baraką 🙂 labai gera idėja 😉

  • Komentuoti
    Insolente.
    2010.09.29 12:51

    Aš gi sakau, narkotikas! Ačiū. 🙂

    Diana 🙂

    O barakas labai nori taip kvepėti. 🙂

  • Komentuoti
    Asta
    2010.09.30 21:43

    Kas baraką, o kas namus nori tokiais riešutėliais kvepinti 🙂 Nesu dar tokių gaminusi, labai viliojančiai ir skamba, ir atrodo 🙂

  • Komentuoti
    Justy
    2012.01.11 22:24

    mniam! dariau šiandien ir brangusis net neklausęs kas čia ėmė kimšti juos saujomis, nors paprastai dar padvejoja prieš valgydamas mano kulinarinius bandymus, bet galiausiai prieina išvados, kas skanu:D žodžiu tobula, pakankamai greita ir kainą galima derinti pagal situaciją ir riešutų norėjimo poreikius:)
    beje, tikrai sukelia priklausomybę ir juos visiškai būtina slėpti nuo suvęs, kad neskaudėtų skrandžio/dantų/kaip kam 😛

  • Komentuoti
    Insolente.
    2012.01.14 10:39

    Aš ir sakau – čia nėra tasai maistas, kurį galėtum spintelėj juodai nuo saldumynų stygiaus dienai laikyt. Nes ranka pati tiesiasi nepriklausomai nuo dienos apšvietimo. 🙂

    Džiugu, kad patiko. 🙂

  • Komentuoti
    Simona
    2012.02.10 14:09

    O man kažko nesigavo… Riešutai pradėjo degti, o karamelė apie juos neapsivėlė ir ji netapo birūs. Ir nežinau, ką kaltint: demerara cukrų, ar save, kad per daug jo įdėjau?

  • Komentuoti
    Insolente.
    2012.02.11 20:38

    Apmaudu, kad nepavyko, bet siūlau nenuleist rankų ir bandyt darsyk – tik su paprastu cukrumi. Demerara truputį greičiau lydosi nei baltas cukrus, todėl, veik garantuoju, svilti ir pradėjo. Ir jokių savęs kaltinimų! 🙂

  • Komentuoti
    Simona
    2012.02.12 12:55

    Bandysiu dar, reiškia:) tuo labiau, kad ir pigiau su paprastu:D bet kol kepiau tai barakas skaniai kvepėjo:)

  • Komentuoti
    Insolente.
    2012.02.12 16:24

    Būtinai papasakoki, kaip sekėsi. O barake, kiek save pamenu, reikėdavo ką nors kaip reikalas sudegint, jog kvepėti liautųsi – ypatinga aura tenai, ypatingai nereiklūs žmonės. 😀

  • Komentuoti
    Vita
    2012.02.15 13:18

    Na, mostelėjau dosniai cinamono… pažiūrėsim, ką Žmogus pasakys tuo klausimu, nes abu jo privengiam, tik kad man dabar – paradoksas – cinamono periodas, matyt, dosnumo irgi:)
    be to, baisiai norėjosi paskrudinti, tai jaučiu, kad bus nemažai griliažinių riešutėlių…
    svarbu, gamyba išbandyta (jei bijai baimės, tai stok akistaton su ja ir ji nebeturės galios), tad jei ir bus kas koreguotino, kartodami procesą pakoreguosim 😉 ačiū už receptą

  • Komentuoti
    Insolente.
    2012.02.19 20:17

    Na ir kaip? Teko ką koreguoti, cinamonai tiko, skrandžiai po to tebeveikė? 🙂

  • Komentuoti
    Simona
    2012.02.20 13:47

    Pagaliau ryžaus antram dubliui – pavyko puikiausiai:) visgi demerara netinkamas šitam reikalui

  • Komentuoti
    Insolente.
    2012.02.20 16:21

    Demerara geriau košes irgi kavas, dar sausainius ir pyragus gardint. Kaitinti tiesiogiai – truputį pavojinga. 🙂 Džiugu, kad pavyko.

  • Parašyk komentarą