Košės/ Pusryčiai

Rytai ir nefotogeniška košė.

Mano rytai būna kelių rūšių.

Dažniausiai sutinkama rytų rūšis – rytai, kai reikia skubėti. Kadangi miegoti aš mėgstu (miegoti – nepainioti su vartymusi lovoje, kurio pakęsti negaliu ir propaguoju tik vakarais, kai užmigti nepavyksta), tokie rytai visada būna vienodai taupūs laiko prasme. Kodėl taupūs – aišku, kodėl vienodi… Nes visada viską darau pagal algortimą (šššša, aš iš MIF’o, man galima tokius žodžius vartoti). Žadintuvas, tualetas, dušas, rankšluotis ant galvos, virdulys on, cigaretė, kavos plikymas, putos ant plaukų, lovos klojimas, puodas ant viryklės, plaukų džiovintuvas, puodas nuo viryklės (čia pasakom ačiū visokioms greitai verdamoms dribsnių košėms), pusryčiai, dantų valymas, drabužiai, tušas, kvepalai, batai, raktai, iki, mano mielos. Ir neduokdie, ką nors pražiopsau ar abu dušai užimti būna. Rytas pasmerktas. Nieko nespėju, nes tiesiog nebežinau, kaip iš naujo optimizuoti laiką. Nenormalu, pati suvokiu. Bet spaudžiu „patinka“.

Dar yra savaitgalio rytai. Kai viskas daroma belekaip, kai kava geriama lėtai, kai pusryčiai – ritualas su muzika. Kai nereikia nei tušo, nei kvepalų, nei raktų. Kai blakstienos nėra supančiotos mazgeliais, nuolat tempiančiais vokus žemyn. Čia net komentarą parašyti galima kokį nors, nū, tarkim: labai labai patinka arba patinka n-uoju laipsniu, kai n artėja į begalybę.

O dar pasitaiko vienas kitas rytas po nemiegotos nakties. Kai stebi, kaip teka saulė. Šituos iliustruojam.

p6180127


Šeštadienio rytą, kai laiko turiu į valias, pusryčiams vis tiek verdu… košę. Bet čia kaltas šaldytuve labai jau ilgai liūdėjęs gabalas moliūgo. Tik kad fotografuotis atsisakė. Raukėsi, maivėsi, todėl su nuotraukomis šįsyk – liūdna kaip niekad.

Neva labai sveikuoliški pusryčiai

SPAUSDINTI RECEPTĄ
Kiekis: 1 porcija Gaminimo laikas: 15 minučių

Ingredientai

  • 300-400 g moliūgo
  • 300 ml vandens
  • 3-4 šaukštai miežinių dribsnių
  • 1-2 šaukštai maistinių kviečių sėlenų
  • žiupsnelis druskos
  • cinamonas ir medus pagal galimybes ar norus

GAMINAM

1

Vanduo į puodą, druska į vandenį ir ant viryklės. Ne druska - puodas.

2

Pasiruošiam moliūgą - nulupam, išsėklinam ir sutarkuojam. Kadangi rytas ir viską darom flegmoms būdingu lėtumu, tai jau ir vanduo turėtų būt užviręs. Sumetam ten moliūgą ir paliekam dešimčiai minučių nelabai smarkiai kaitintis.

3

Paskui į kompaniją įsiūlom sėlenas ir dribsnius. Verdam lygiai tiek, kiek reikia pastariesiems išbrinkti ir pasidaryti skaniais. Teoriškai, gali pritrūkti vandens. Praktiškai - toks kiekis buvo pats tas. Paskaninam cinamonu ir medumi, keliam nuo viryklės, uždengiam ir einam plikyti arbatos. Kai košė pailsi - skanaus.

Šaltinis: idėją pavogiau iš čia
Verdiktas: Kaip jau supratote, mėgstu košes. Šitą – irgi. Jei pusryčiams labiau vertinat sumuštinius ar kiaušinienę – nebandykit.

Susiję įrašai

13 Komentarai

  • Komentuoti
    Juliana
    2010.09.11 18:04

    Tretieji man patinka labiausiai. Ir ta iš už senamiesčio išlendanti saulė… laikas tokiomis akimirkomis ima slinkti daug lėčiau.
    Patinka, kaip tu rašai 🙂

  • Komentuoti
    Insolente.
    2010.09.11 18:21

    Tretieji patys savaime mistiški. Net kai saulės pro debesis nematyti. Toji ryto vėsa, gelianti smegenis, ir lengvas apsvaigimas nuo miego trūkumo…
    Ačiū. 🙂

  • Komentuoti
    Nyu
    2010.09.11 22:01

    Uf, pažįstama situacija, su tais skubiais ir visada vienodos sekos rytais ir visiškai suprantu ką reiškia, jei nors vienas žingsnis iškrenta..Bet žinai ką? Sako, kad lavinant smegenis reikia kartas nuo karto, kažką gyvenime padaryti neiprastine seka. Tad net jei rytas ir nesigauna toks, koks turėtų būti, žinok jog tavo smegenims tai į naudą! ;D

    O man kaip košių fanei, šis receptas..Na ploju katutes už jį.

  • Komentuoti
    rūtuliukas
    2010.09.12 12:22

    užburiantis įrašas. Nuostabiai nuo a iki ž.

  • Komentuoti
    Insolente.
    2010.09.12 15:26

    Žinai, Nyu, čia vėl toks, am, teoriškai – arklys, praktiškai – negyvas. Smegenims gal ir į naudą, tik kas man iš to, jei nieko nesuspėju? 😀

    Ačiū.

    Ir rūtuliukui ačiū. Smagu, jog kažkam patinka tai, ką darau. Tiksliau – kaip darau.

  • Komentuoti
    Viktorija
    2010.09.12 20:13

    O, kolegė iš mylimo MIF'o 🙂 Ką studijuoji? 🙂

  • Komentuoti
    Insolente.
    2010.09.12 20:20

    Mylimo? Tu tikra? Nes aš tai matematiką myliu, MIF'o – nė velnio. 🙂 MMT. Trečias kursas. O tu?

  • Komentuoti
    Viktorija
    2010.09.12 20:38

    Tikrai mylimo :))) Mano istorija ilgesnė. PS bakalauras, magistras, porą metų DBVS dėstymo ir kol kas atostogos 🙂

  • Komentuoti
    Insolente.
    2010.09.12 20:51

    Tai gal čia ta nemeilė – tik trečio kurso krizės padarinys?
    /me baisiai norėtų išgirsti, kad tai praeis, paskui MIF'ą įsimylės ir taip pat kada nors jame dėstys. Kompleksinio kintamojo funkcijų teoriją kokią nors.
    Bet koks mažas pasaulis. 🙂

  • Komentuoti
    Viktorija
    2010.09.13 05:39

    Linkiu, kad tai būtų tik trečio kurso krizės padarinys 🙂 O pasaulis tikrai mažas, jau ne pirmą kartą pastebiu, kad visi visus pažįsta 🙂

  • Komentuoti
    Rain7
    2010.09.14 06:03

    Be reikalo (nors ka as zinau, gal su reikalu) daug stresuojies, nes muset esi perfekcioniste… Buvau net pamirses, kad tokie zmones egzistuoja, uzsieniuose, man atrodo, zmomes gyvena paprasciau.

  • Komentuoti
    Insolente.
    2010.09.14 13:14

    Ačiū, Viktorija. 🙂

    Taip, Rain7, aš – perfekcionistė. Ir tai pjauna. Ir tikrai be reikalo.

  • Komentuoti
    Rain7
    2010.09.15 07:00

    Probemos supratimas – jau puse sprendimo. Nebent kazkur giliai neatrodo, kad tai problema…

  • Parašyk komentarą