Rimtas maistas/ Ryžių ir kruopų patiekalai/ Vegetariški

Ydos ir naminis maistas.

Aš turiu labai daug blogų įpročių. Tikrai tikrai.
Pieną visada atidarinėju dantimis.
Per daug kalbu. Arba nekalbu visai.
Niekada nesutvarkau nuotraukų vos jas iškėlusi iš fotoaparato. Išvis, nesutvarkau.
Visada viską suplanuoju. O paskui nieko nedarau pagal planą ir nervinuosi.
Rytais kartais palieku neplautą kavos puodelį.
Važinėju per greitai.
Man patinkančią dainą klausau n+k kartų. Paskui ilgą laiką pamirštu, kad tokią išvis turiu. Ir vėl iš naujo.
Dulkes nuo kompo nuvalau tik tada, kai reikia jį kur nors neštis.
Turiu facebook’o anketą.
Jeigu į parduotuvę tenka eiti specialiai, o ne užsukti, pvz, grįžtant po paskaitų, visada pasirenku tą, kuri yra pakankamai toli, kad arbatos pirkimas atimtų porą valandų.
Daug skundžiuosi.
Ypač, kad šalta. Ir vis tiek sėdžiu be kojinių, jeigu tik galiu be jų išsėdėti.
Arba kad nieko nespėju. Bet vis tiek švaistau laiką.
Kartais laikau save pasaulio bamba. Ir net nebūtinai PMS’o metu. Žinoma, baisiai pykstu, jei man parodoma, kad taip nėra.
Retkarčiais į sms/praleistus skambučius/laiškus/skype pranešimus/kitus būdus susisiekti sureaguoju tik po kelių dienų, nors galėjau tai padaryti tuoj pat.
Jeigu užsidegu kokia nors idėja, apie tai būtinai turi žinoti visas pasaulis. Ir man nusispjaut, kad jums tai neįdomu.
Per daug galvoju ir per mažai darau.
Nuolat ieškau savyje minusų ir paskui apie juos garsiai bambu. Kaip dabar.


dsc_0846

O kartais norisi ko nors naminio. Paprasto ir jaukaus. Kvepiančio rudeniu.

Grikiai, keptos voveraitės ir česnaku kvepiančios morkos

SPAUSDINTI RECEPTĄ
Kiekis: 1-2 porcijos Gaminimo laikas: 30 minučių

Ingredientai

  • 100 g grikių
  • 200 g voveraičių
  • svogūnas
  • šlakelis aliejaus
  • druskos
  • 3 vidutinio dydžio morkų
  • 2 skiltelės česnako

GAMINAM

1

Orkaitė - 180. Turbūt. Iš tikrųjų, tai kepiau barako krosnelėj, kuri yra mažesnė už mikrobangę, ir temperatūra ten nesireguliuoja. Bet jums patarčiau tiek. Susmulkinam česnaką ir supjaustom morkas. Nesistengiam labai, morkų gabalėliai čia gali būt bet kokio priimtino dydžio. Sumaišom, pasūdom. Padarom iš folijos krepšelį ir ten įsodinam morkas. Dar, žinoma, galima kokio nors naglo aliejaus šaukštelį kitą į kompaniją joms įsiūlyti, vitaminus tuomet lengviau pasisavinti, o ir skaniau teoriškai turėtų būti, bet man suėjo ir taip. Užsandarinam ir kišam į orkaitę. Pasigamins pačios.

2

Į puodą beriam grikius, užpilam dvigubu jų tūriui kiekiu vandens ir pasūdom. Ir leidžiam palengva virti ant silpnos ugnies. Supjaustom svogūną ir, kaip netikėta, dedam juos į keptuvę su šlakeliu įkaitusio aliejaus (šitai procedūrai, kaip ir baltymų plakimui skyrium, greit sukursiu kokį šabloninį sakinuką, kurį paskui copy-paste'insiu visuose įrašuose. Taip, aš baisiai neįdomi). Kai jau įgauna tą brangią aukso spalvą, suberiam voveraites ar kokius kitus turimus grybus. Maniškės pasitaikė labai smulkios, nepjausčiau. O jums siūlyčiau patiems situaciją vertinti ir atitinkamų priemonių griebtis. Ir pamažėl kepam, kol iškepa. Man tai truko lygiai tiek, kiek reikėjo laiko išpampti grikiams.

3

Priklausomai nuo pastarųjų sūrumo, grybus sūdom arba ne. Kai jau viskas termiškai apdorota iki patinkančio lygio, keptuvės turinį verčiam į puodą, sumaišom, uždengiam, išjungiam visus kaitros šaltinius ir žiūrim, kaip gyvena morkos. Maniškės tuo metu buvo švelniai traškios, bet iškepusios. Pats tas, žodžiu. Kaip ir viskas. Lėkštė, grikiai su voveraitėmis, morkos ant viršaus arba kur nors šone ir skanaus.



Verdiktas: Tai būtent tai, ko reikėjo. Primityvu iki negalėjimo. Nors, visgi, voveraičių ir grikių suderinamumas mane kiek nustebino. Viena tų porų, kurioms pavydima. Tik aš tikrai nemoku fotografuoti. Ir per daug apie tai kalbu.


Tiesa, šiandien buvau baisioj baisioj vietoj, Kalvarijų turgumi vadinamoj, ir pirkau vakarienę Kleckui. Toji vakarienė labai noriai pozavo, negaliu neparodyti.

dsc_0990

Susiję įrašai

18 Komentarai

  • Komentuoti
    Ineta
    2010.09.14 18:38

    Šią gyvą pelytę atiduosi savo vorui?? 🙁
    Turiu fobiją vorams… alpstu, blykštu ir nebepašneku pamačius vorą, visaip bandau su savim kovot, bet nepavyksta. Todėl turbūt niekad nesuprasiu, ką žmonės mato mielo voruose, kad augina kaip naminį gyvūnėlį…
    Kaip man gaila šios pelytės, širdelę net spaudžia…

  • Komentuoti
    Insolente.
    2010.09.14 19:12

    Ramiai. Mano Kleckas arba po šešių nevalgo, arba šiaip ant dietos. Dabar terariume šeimininkauja peliukas, urvus kasinėdamas.
    Negaliu pakęsti, kai gyvūnas trinasi aplink kojas ir reikalauja dėmesio. O voras, negana to, dar ir gražus velniškai. 🙂

  • Komentuoti
    Ineta
    2010.09.14 19:36

    Na dėl grožio suvokimo galima ginčytis:) Kiekvienam gi savo:) Va peliukas man patraukliau atrodo, jis kaip iš to filmo La troškinys 🙂

  • Komentuoti
    Viktorija
    2010.09.14 19:45

    Aš jau pagalvojau, kad Kleckas yra smauglys, kad tokią pelę sudoroja… Kokio jis dydžio? Didesnis už pelę? 🙂

  • Komentuoti
    Insolente.
    2010.09.14 20:33

    Va, va, čia dėl to peliuko paikinamo grožio, mano Kleckas ir įsižeidė, todėl neėda. :S

    Nėra ta pelė labai didelė. Kleckas didesnis. Ne kažin kiek, bet didesnis. Į cigarečių pakelį susipakuotų tik labai taupiai kojas sudėliojęs. Sudėliojus, t.y. 🙂

  • Komentuoti
    Diana
    2010.09.15 05:41

    O aš visada sakau, kad velniop visus tuos idealius žmones.

    Vienas iš dalykų ( nedrįstu to trūkumu vadinti ), tai aš irgi dažnai žygiuoju iki tolimiausios parduotuvės.
    Bet dažniausiai atėjus į kitą miesto galą, labai tingisi grįžti. Nors sėsk ant asfalto ir sedėk.
    Arba dainos. O taip. Liga kažkokia.
    Bent jau mintinai išmokstu. )

  • Komentuoti
    Anonimiškas
    2010.09.15 15:41

    Kad tu kojas nusilaužtum, bjaurybe, tokius gyvūnėlius kankinti, kad tavo tas voras nusprogtų! Iškart su tapke nutrenkčiau.

  • Komentuoti
    Insolente.
    2010.09.15 16:06

    Diana, ne ant asfalto, į autobusą. 🙂

    Žiū, kokie pikti anonimai. Aj, aj. Nesprogs mano voras, nesprogs. O peliukas gyvas, sveikas ir visai nežinau, ką su juo daryti. O anonime, gal auginti nori, ką?

  • Komentuoti
    Pasididžiuojanti Namų Šeimininkė
    2010.09.21 20:06

    As pasibaisejusi!!!! Toki grazu ir gera padara kazkokiam vorui, smaugliu ar ka kitam suserti. Baisu!

  • Komentuoti
    Insolente.
    2010.09.22 05:20

    Kodėl kitomis aplinkybėmis niekas taip pelėmis/žiurkiūkščiais nesidžiaugia? Čia šiaip, retorika.
    Anyway, peliukas, dabar vadinamas Sėkmiumi, gyvena dideliam narve ir yra kasdien paniurkomas vieno dvylikamečio, katiną prieš tai į kiemą ištrėmus. Nesu aš toks blogas žmogus, nesu. (ok, ok, esu, tik voras vis dar neėda ;S )

  • Komentuoti
    Anonimiškas
    2010.09.24 10:42

    🙂
    maladiec voriukas 🙂 o su kecupu jam nepandei pateikti? 🙂

  • Komentuoti
    Insolente.
    2010.09.26 18:47

    Mano Kleckas – natūralių skonių šalininkė. Vengia pagardų ir prieskonių visokių. Kaip ir paties maisto, bet whatever.

  • Komentuoti
    S
    2010.10.07 13:48

    Dėkui už receptą, puikiai pavakarieniavome 🙂 Tiesa, gaminau su baravykais ir dar šlakelį sojos užpyliau, pats tas 🙂

  • Komentuoti
    Insolente.
    2010.10.11 12:30

    Labai džiaugiuosi, kad tiko ir patiko. :]

  • Komentuoti
    Simona
    2012.02.09 20:17

    Skaitau,skaitau ir kai kuriuos punktus toks vaizdas, kad savo ranka apie save parašiau:)

  • Komentuoti
    Insolente.
    2012.02.11 20:35

    Visi mes iš panašaus molio drėbti, argi ne? 🙂

  • Komentuoti
    Živilė
    2013.08.25 19:58

    Kažkaip prisėdau pasižiūrėti tavo blogo receptų, taip nuo paties naujausio link senesnių. Kol nepamačiau, kad vargšus žiurkėnus šeri tai bjaurasčiai tai man blogas labai visai net gi patiko. Bet aš niekad gyvenime vargšo peliuko nesušerčiau tai nesamonei. Pas mane užklydus vorui likimas yra tik vienas. Negaliu siaubas.

  • Komentuoti
    Insolente.
    2013.09.10 05:54

    beširdiškai kapot mielus geltonus cypsinčius viščiukus (nū ir kas, kad paaugusiu ir pakeitusius formas) mums galima, o va, vargšas voriukas, turi be pietų likt. kas per neteisybė. :/

  • Parašyk komentarą