Rimtas maistas/ Ryžių ir kruopų patiekalai/ Vegetariški

Maudynės praeityje ir risotto elementarusis.

Iš spalvotų sapnų iš tiesos ir iš nieko
Iš užkalbinto budelio rankose vyro
Iš giliausio atodūsio tų kurie lieka
Ir iš vaikiškos šypsenos tų kurie mirę
 

Iš nutaikytų vamzdžių iš garuojančio kapo
Iš išmokytų moterų tarti bet tyliai
Garsus kurie garsiai ne viską pasako
Iš jų atėjau ir į čia pasipyliau 

O vienąsyk eilėraštį parašiau ir aš. Tuomet, pamenu, sėdėjau Alytaus autobusų stotyje penktą valandą ryto ir laukiau transporto namo. Ausinėse skambėjo tai, skiauterė buvo gerokai apniokota nuo vidurnakčio pylusio lietaus, kojų nebejaučiau – bet buvau laiminga labai, nes visą naktį tūsinausi viename iš tų festivalių, kuriame privalo sudalyvauti kiekvienas tikras pispankis. Maištas tada mano venomis tekėjo. Auskarai, kerzai ir naivus tikėjimas, jog tai niekada nesibaigs. Tai va, rašiau aš tą eilėraštį ant vienkartinės nosinaitės, nes popieriaus neturėjau. O rašyti kur nors kitur būtų buvę pernelyg nepankiška. Nepamenu nė vienos eilutės. Netgi apie ką jis buvo nepamenu. Tačiau tai nekeičia fakto, jog kartą eilėraštį parašiau ir aš.

Savo dievo žiaurumą tau ir kaimynui 
Išdavusiam tai ką prieš amžių sapnavo
Iškalbėk apie vandenį virtusį vynu
Ir verkiančius tuos kurie vyno ragavo

Iš visų kuriuos keikėm iš vaikų kuriuos šaudėm
Iš juokingų ir dvokiančių nimbų dalybų
Iš mados ir komunų išėjęs su glaudėm
Tu rašai savo vardą ant degančių knygų 

Labai mėgau rūkyti palėpėje ir visiems pasakoti apie Patriką – nematomą draugą, kuris labai mėgo Dostojevskį. Skaitydavau satan.lt ir klounamentus. Kol kartą reikėjo parašyti referatą apie religijas. Krikščionybė, induizmas, budizmas, dar kažkas ir Kosminiai Klounai. Paskutinis referato skirsnis, žinoma, buvo išplėtotas labiausiai. Gavau 8, kilo skandalas – ak, ji ir vėl iš mūsų tyčiojasi. O paskui aš užaugau.

Iš šventųjų raudų iš aukojimo laužo
Iš aukai nepaliesto vyro varstotuos
Paklausyk jo viduj vis dar šnypščia ir daužos
Ne pasakoj nukirstas slibino kotas
 

Iš tavęs ir manęs iš visų kurie auga
Išrašyk ir ištrink nenaudingą likimą
Nes kitaip nesupyk nužudysiu kaip draugą
Ir pajusi kaip skauda viduj Hirosimą 

Kad dabar man kas tiek naivumo! Idealizmo ir juodai lakuotų nagų.


Tiems, kurie mano, jog risotto tėra su fanfaromis verdama ryžių košė, toliau neskaityti.

Risotto žaliasai

SPAUSDINTI RECEPTĄ
Kiekis: 2 porcijos Gaminimo laikas: 30 minučių

Ingredientai

  • 200 g brokolio žiedynų (maniškiai buvo šaldyti)
  • 150 g apvaliagrūdžių ryžių
  • nedidelis svogūnas
  • skiltelė česnako
  • litras daržovių sultinio
  • pora šaukštų aliejaus
  • keletas lapelių šviežio baziliko
  • druska

GAMINAM

1

Jei brokolį naudojam iš šaldymo kameros, tai būtų geriau išimti dar prieš procesą gerokai. Padalinam nedideliais žiedynais. Užkaičiam sultinį. Jei neturit tikro, t.y., morkų, salierų, svogūnų ir t.t. ir pan. nuoviro, imam kokį nors natūralų džiovintų daržovių mišinį, beriam į vandenį, pipirų, druskos nepagailim ir paverdam truputį.

2

Žodžiu, kai jau sultinys ant viryklės, įkaitinam aliejų ir iki subtilaus įdegio ten pakepam svogūną kubeliais padalintą. Paskui keliauja smulkintas česnakas ir ryžiai. Iki lengvo rusvumo pastaruosius ten maišydami kepam, tik jokiu būdu neleidžiam sudegti.

3

Sultinys tuo metu turėtų lengvai kunkuliuoti ant silpniausios kaitros, kokią tik galima išgauti. Kai jau ryžiai vos vos spalvą pakeitė, pilam samtį verdančio sultinio. Iš po truputį maišydami laukiam, kol jis susigers/išgaruos. Sudedam brokolius ir dar samtį sultinio. Kartojam procedūrą. Ir taip kokias 15 minučių nuo pirmo samtelio.

4

Tuomet ragaujam. Jei ryžiai jau plius minus tinkami, beriam susmulkintą baziliką, pasūdom, jei norisi, uždengiam ir bent penkias minutes leidžiam pailsėt nuo viryklės nukėlus. Jei ne - dar samtelis ir pora minučių kaitriai. Visas procesas neturėtų trukti ilgiau nei 17-20 minučių. Viskas. Skanaus.

Verdiktas: Ok, ok, mea culpa. Čia risotto tuščio šaldytuvo įkvėptas. Todėl nėra vyno ir šafrano. Bet vis tiek tokiems pietums sakau taip. Kreminis ir švelnaus skonio, bet jokiu būdu ne beskonis. Mėsą mylintys gali ir kaip garnyrą naudot, bet man ir taip gerai. Tikrai gerai.

Susiję įrašai

12 Komentarai

  • Komentuoti
    Anonimiškas
    2010.10.25 20:26

    Ei 🙂 na jau čia tai tikrai ne risotto – jame trūksta ne tik vyno, bet dar ir parmezano, ir sviesto gero šaukšto… : )

  • Komentuoti
    Insolente.
    2010.10.26 04:26

    /me pele baksteli į stebuklingą žodžių junginį „tuščio šaldytuvo“. Tokiomis aplinkybėmis – risotto. 😛

  • Komentuoti
    julė
    2010.10.28 16:55

    le sigh.
    man regisi, žinau tą festivalį. mūsiškis sodas aly – visai netoli tos vietos, kur anas vyko, o per vandenį garsas sklinda gerai. 😀

    žiūrau, kažin kokių vis panašumų tarp mūs' randu. šypt.

  • Komentuoti
    julė
    2010.10.28 17:00

    p.s. prancūzija??? wow. dar vienas.

  • Komentuoti
    Insolente.
    2010.10.28 19:39

    Taip, Jule. Žinai, net žiūrėdama į erasmus universitetų sąrašą ir matydama Nantes, pirmiausiai pagalvojau – ėėė, gi ten toji vonegutiška kepykla atsidariusi buvo, o jei ir aš… :]

  • Komentuoti
    julė
    2010.10.29 05:00

    tau bus puiku. ne viena į nentę važiuoji!

  • Komentuoti
    Insolente.
    2010.10.29 14:03

    Ne, ne, Julyt, aš taip pažiūrėjau į universiteto pavadinimą sąraše ir tuo viskas pasibaigė, man gi reikia iššūkių kaip turi būt. Todėl viena okupuosiu MIFo studentams dar nepažįstamas žemes. 🙂

  • Komentuoti
    julė
    2010.10.30 06:01

    Nū matai, visai kaip aš pernai 😀 tiesa, žemės jau pažįstamos buvo, bet viena kaip Jeanne D'Arc žengiau, ir kalbos nemokėdama 😀
    įdomu bus tavuosius atsiliepimus išgirst.

  • Komentuoti
    julė
    2010.10.30 06:02

    Tiesa, vieta super – netoli Lyon'as su Bernachon'o šokoladais ir kitokiom gėrybėm ir šiaip, puspiečiai, tai net į mėlynąją pakrantę porai dienų galima nuvažiuot – ne turistų sezonu. awesome.

  • Komentuoti
    Insolente.
    2010.10.30 21:13

    Kadangi kalba irgi nėra mano stiprioji pusė, tai faktas, kad jos nemokėjimas iš pradžių nėra neįveikiama kliūtis, baisiai paguodžia. 🙂

    Taip, taip! Vieta ten – pasaka. Ypač ateiti pavasariui. O įspūdžiai jau po trijų mėnesių. Die, kiek (ne)daug.

  • Komentuoti
    Laima
    2010.11.04 17:51

    Kuriuo momentu ir kokiu pavidalu į šį risotto dedami brokoliai?

  • Komentuoti
    Laima
    2010.11.04 17:52

    ups, atsiprašau, radau.

  • Parašyk komentarą