Desertai/ Pyragai

Tai kas, po velnių, tą blogą rašo ir su gimtadieniu, 52 savaitės!

dsc_0216

Man, pėvėzė, labai įdomus dalykas yra ne tik foodblogai, bet ir foodblogeriai. Žmonėms, žmonių, žmonėse, žmones – viskas gi iš tikrųjų apie tą patį. Ir kaip aš kartais kankinuosi, kai skaitau įrašą, bandau pagauti emociją, bet taip ir lieku nieko nepešusi – trūksta basic žinių apie autorių. Ir, sako, nesielk su kitais taip, kaip su tavim nenori, jog būtų elgiamasi. Kaip liepsit.

Labas vakaras, mielieji.

Mane norėjo pavadint Egle, bet per ilga gimiau, išsigando, kad paralelės bus per aiškios, todėl pavadino Inga. Prieš dvidešimt metų maždaug šitaip nutiko. Bet to aš nepamenu, todėl nesiplėsiu.

Trečius metus daugiau mažiau reguliariai vaikštau į įstaigą. Matematiką myliu, įstaigą – nelabai, bet kenčiu ir dar pakentėsiu, nes kompleksinio kintamojo funkcijų teorija yra labai labai.

Mėgstu sėdėti ant palangės dešimtam aukšte kojomis į lauką ir kavą. Dar cigaretes ir literatūrą. Nelakuotus nagus, Razauską ir visur vaikščioti su muzika.

Myliu baraką.

dsc_0014

Ir Klecką.

dsc_0575

Kartais būti visuomeniškai aktyvi.

30890_394934774003_161849889003_3942425_1990019_n

Ir krėsti kvailystes.

dsc_0102

Ilgus pokalbius naktimis. Pasivaikščiojimus ir kitų juoką. Vairuoti ir virtuvę. Fotografuoti. Šilumą visom prasmėm. Nuoširdumą ir ironiją. Lietų. Naujas pažintis. Šypsotis ir kultūrą.

Bijau bulvių tarkavimo mašinos skleidžiamo garso ir kad kas nors atims iš manęs tuos, kuriais kvėpuoju. Dar – ateities.

Nemėgstu nesuprasti ir lūpų dažų. Tėvo ir gremžti ledą nuo automobilio stiklo. Žadintuvo, savęs ir PMS’o. Žalios arbatos.

Šiuo metu intensyviai mokausi susidraugauti su savimi ir pasauliu. Ruošiuosi pavasario semestrui Saint-Etienne ir iš naujo susidėlioti gyvenimą.

Ir aš vis dar nežinau, kuo noriu būti užaugusi!


dsc_02345
52 skanios savaitės švenčia gimtadienį. Gi sveikinti tokiomis ir šiaip bet kokiomis progomis – smagu nenormaliai. O jei dar ką dovanų atsineši…

Pyragas su karameliniais obuoliais

SPAUSDINTI RECEPTĄ
Kiekis: 26 cm skersmens forma Gaminimo laikas: 1 valanda

Ingredientai

  • 4 nemaži rūgštoki obuoliai
  • 4 šaukštai rudo cukraus
  • šaukštelis cinamono
  • 50 g sviesto
  • 100 g cukraus
  • šaukštelis vanilinio cukraus
  • kiaušinis
  • 130 g grietinės
  • nepilnas šaukštelis kepimo miltelių
  • 160 g miltų

GAMINAM

1

Orkaitė on - 180 laipsnių. Nulupam ir kubeliais supjaustom obuolius (kraštinės - daugiausiai centimetras). Lupimui labai tinka bulvių skustukas. Kepimo formą išklojam kepimo popieriumi, pilam ten obuolius, rudąjį cukrų ir cinamoną. Viską sumaišom ir tolygiai paskirstom. Žinoma, maišymo procesą galima ir dubenėly atlikt, bet taupykim vandenį.

2

Sviestą kiek palydom mikrobangėj ar virš garų (teisingas sprendimas - išimti pora valandų iki gaminimo iš šaldytuvo ir niekaip papildomai netirpdyt). Ištrinam su cukrum ir vanile. Iki purumo. Mušam kiaušinį. Plakam. Grietinė. Plakam. Miltai ir kepimo milteliai - nuoširdžiai išmaišom.

3

Tuomet šaukštu kabinam tešlą ir bandom tolygiai obuolius ja užkloti. Taip, tai tikrai įmanoma. Šaunam kepti. Kol paviršius tampa auksinis ir medinio pagaliuko testą kepinys praeina.

4

Išimam ir leidžiam kokias dešimt minučių pailsėt. Nuimam formos kraštus (jei nusiima), ant pyrago dedam lėkštę ir apverčiam. Atsargiai nuimam kepimo popierių. Valgom kada norim ir kaip norim.

Šaltinis: improvizuota pagal čia, kur visada visokio gėrio pilna.

Verdiktas: Pirmąsyk jį kepiau aklai pagal receptą. Buvo per mažai obuolių ir per daug tešlos. Dabar – idealios proporcijos (pyrago, pyrago, jais maitinantis idealias proporcijas kitur – teks pamiršt (šypt-vypt)). Šių metų obuolinis atradimas. Vienareikšmiškai.

O prie pyrago dar labai tinka didelis ačiū Forellei ir Dautartei. Už kantrybę, idėjas ir darbą.

Susiję įrašai

15 Komentarai

  • Komentuoti
    Indrė
    2010.10.28 19:44

    Tikrai puiki dovana tavo pyragas 🙂

  • Komentuoti
    Viktorija
    2010.10.28 21:10

    Labai smagu buvo daugiau apie Tave sužinoti 🙂 Galėtum sudalyvauti projekte "Languota prijuostė" su tokia tema 🙂

  • Komentuoti
    Insolente.
    2010.10.28 22:39

    Ačiū, Indre. 🙂

    Viktorija, ačiū. Ir taip, ta mintis ir man šovusi buvo, tik kažkaip nurašiau visai neaišku dėl ko. Tačiau kartais tiek man ir tereikia – žodžio kito už ir dabar jau stačia galva imsiu šitą idėją įgyvendint. 🙂

  • Komentuoti
    Diana
    2010.10.29 06:18

    Aš irgi seniai norėjau taip padaryti.
    Ir iš viso, pagaminti tą puslapį 'about'.
    Bet… vis pagalvoju, kad gal ne.

    Nors pati ir mėgstu, o kaip mėgstu sužinoti apie blog'erius. Turbūt pirmasis dalykas, kurį darau, atradus naująjį tinklapį.

  • Komentuoti
    Diana
    2010.10.29 06:20

    Tik nuotraukos iki visiškos pilnumos trūksta. )

  • Komentuoti
    Rita
    2010.10.29 11:51

    jau kaip skaniai atrodo.. toks gausiai obuolinis 🙂 mmm…

  • Komentuoti
    aguonele
    2010.10.29 13:48

    Paskaiciau ir nusprendziau, kad turime panasumu:
    1. man irgi smalsu kas tie foodblogeriai 🙂 tik as susidarau vis nuomone taip pat sekdama ju komentarus…
    2. nemegstu cigareciu bet literatura 🙂
    …dievinu masinoms nugramdyti ledukus :)zodziu, dabar zinai o ka kreiptis kai reikia :)))
    … kas be ko as jau suradau save, savo dziaugsma gyvenimui ir linkiu tau to paties. Bet jau man biski daugiau ir meteliu nei tau, tad tikiuos jog ir tu ji surasi 😉
    Liuks tekstas!

  • Komentuoti
    Insolente.
    2010.10.29 14:21

    Diana, baik. Tavo įrašai kartais būna tokie, kad man pradeda atrodyti, jog kažkas įsibrovė į mano smegenis, viską išlupo ir aiškiai surašė. O dabar – ir šitai. Na, regimasis pagamint „about“ ir prioritetai blogą atradus. Liaukis, sakau, nes gąsdina. 😀
    Nuotrauka – profilio informacijoj. Gana slėptis.

    Rita, va, va, tame ir slepiasi šito pyrago žavesys – obuoliai, daug obuolių! Ačiū. 🙂

    Aguonėl, komentarus seku ir aš, bet tai užmena dar daugiau mįslių nei pateikia atsakymų.
    Tau nešąla rankos? Nes kad ir kaip jas saugočiau, po matomumo gerinimo nebejaučiu pirštų ir vairuoti paskui kurį laiką keblu būna – tiesiog nejaučiu vairo. ;S
    Aš irgi tikiuosi. Labai. Ačiū. 🙂

  • Komentuoti
    Ineta
    2010.10.29 21:41

    Dėl to ledo gremžimo nuo stiklo, tai visom keturiom tau pritariu! Todėl ir nelaukiu šalčio sezono. O bulvių tarkavimo mašina jau nuo mažumės man nepatinka:D

  • Komentuoti
    Insolente.
    2010.10.30 21:17

    Ineta, išbandom ką nors tokio: http://www.autochemija.lt/index.php?id=278&pid=510 ir nebesikankinam, ką? 🙂

  • Komentuoti
    Asta
    2010.10.30 23:02

    Skaičiau ir mintyse dėliojau: pliusas, pliusas, minusas, pliusas, minusas… ir taip iki paskutinio taško. Nežinau, pliusų ar minusų daugiau buvo, bet nesvarbu. Nes jei žmonės visi vienodi būtų, kaip būtų neįdomu ir nuobodu 🙂 Todėl man viskas va taip ir patinka 🙂

  • Komentuoti
    Ineta
    2010.10.31 15:50

    Kad žinok buvau kažką panašaus išbandžius, tik pirkus buvau ne Lietuvoje, aišku kai ledo sluoksniukas nestoras tai šis preparatas gal ir nieko, bet kai nestoras sluoksnis ledo tai ir taip pašildžius truputį mašina jis greit labai nutirpsta. O jau kai ledo sluoksnis didelesnis tai ir šis purkškiklis nelabai ką padeda.. vistiek tenka gramdyti ir šalti savo pirštelius…

  • Komentuoti
    Insolente.
    2010.10.31 21:34

    Mhm. Vieniems patinka sausainius kepti, kitiems – valgyti. Kai kam patinka ir kepti, ir valgyti, bet jie nieko nesupranta apie lėktuvų variklius. Pusiausvyra, žodžiu. Man irgi patinka. 🙂

    Na, Ineta, šiandien kaip tik močiutėj Maximoj tas purškalas man pamirksėjo, susigundžiau. Pažiūrėsim. Gal bent placebo efektas suveiks ir kiek aptirpęs ledas neva lengviau ir greičiau nugremžiamas bus. 😀

  • Komentuoti
    Živilė
    2010.11.07 16:21

    Ganėtinai jaukus kambarys :))) Tikras studentiškas :)) Ir mergaitiškas… 😉

  • Komentuoti
    Insolente.
    2010.11.07 16:42

    Tą jaukumą gerus metus kūrėm, nes vos atvažiavus buvo ganėtinai pobaisė patalpa, į kurią nesinorėjo sugrįžt. Dabar išeit nebesinori. Ačiū. 🙂

  • Parašyk komentarą