Blynai/ Pusryčiai

Pabėgusios Kalėdos ir TIE blynai.

Kai buvau maža, laukdavau pasirodant Kalėdų senelio įsitaisiusi ant raudono fotelio. Kaskart būdavau pasiryžusi neužmigti ir pamatyt, kaip jis, po velnių, tai padaro. Ir, žinoma, užmigdavau. Visa laimė, kad užmigdavau.

Paskui Kalėdos tapo tiesiog smagus laikas. Nes kodėl gi jam tokiam nebūti. Taip, taip, kažkuriam savo gyvenimo tarpsny aš net mokėjau laukti Kalėdų. Pirkti dovanas, tvarkyti namus, padėti mamai ruošti maistą. Kūčių diena man būdavo kažkas stebuklingo, tikrai tikrai. Nuo pat ankstaus ryto laukdavau vakaro. Ir kartu labai jo nenorėdavau. Nes atėjimas iš esmės reikšdavo pabaigą. Mes tiesiog sėdėdavom ir kalbėdavom. Juokdavomės ir žaisdavom. Paskui, kadangi brolis dar buvo mažas, kažkas lyg ir sukrebždėdavo už durų. Do pasileisdavo tekinas į prieangį jau žinodamas, kad ten tikrai tikrai bus maišas gėrio. Po poros minučių grindys jau būdavo nuklotos dovaniniu popieriumi. Nū bet tu pažiūrėk! Ir viskas būdavo kažkaip tikriau.

Bet prieš kokius penkerius metus Kalėdos nuo manęs pabėgo. Ačiū tau, tėti.

Ir kai rytoj maišysiu tešlą meduoliams, patyliukais džiaugsiuosi, kad nuo antradienio sesija padarys on visu galingumu. Negalvoti visada lengviau, tiesa?


dsc_0840

Vieną vakarą, man intensyviai apsimetinėjant, jog mokausi, išgirdau nedrąsų: „Ė, Inga, tu jau greit išsikraustysi… Gal iškepk kada TŲ blynų. Tai aš ir iškepiau. O po savaitės grįžusi namo neturėjau kitos išeities kaip kepti vėl. Tik šįkart tiksliai viską sverti ir matuoti, nes nū o dabar jau duok receptą. Ok, ką čia kuklintis. Blynus kepti aš moku.

Blyneliai su šokoladu ir bananais

SPAUSDINTI RECEPTĄ
Kiekis: 4-6 porcijos Gaminimo laikas: 30-45 minutės

Ingredientai

  • 4 dideli kiaušiniai
  • 100 cukraus
  • šaukštelis vanilinio cukraus
  • 90 g sviesto
  • 500 g kefyro
  • 250 g miltų
  • du šaukšteliai kepimo miltelių
  • 100 g pieniško šokolado
  • 2 bananai

GAMINAM

1

Išlydom sviestą ir leidžiam jam kiek pravėst, nes paskui bus kiaušinienė, o ne blynai. Atskiriam trynius nuo baltymų ir pirmuosius išsukam su abiejų rūšių cukrumi. Iki pabals. Pilam sviestą. Išmaišom. Pilam kefyrą. (nors tinka bet koks rūgusio pieno produktas: pasukos, jogurtas - natūralus arba ne (šiuo atveju cukraus kiekį pareguliuoti reikėtų)). Išmaišom. Kepimo milteliai ir miltai. Išmaišom. Nesistebim, tešla yra tirštesnė nei šiaip blynams turėtų būt. Viskas gerai. Įkvepiam ir darbuojamės toliau.

2

Susmulkinam bananus ir šokoladą. Pastarojo gabalėlį - į kokias šešias ar devynias dalis, bananus - kiek stambiau. Įmaišom į tešlą.

3

Nuplaunam ir nusausinam mikserio šluoteles ir išplakam baltymus. Nepakenks žiupsnelis druskos šitoj vietoj. Kai jau baltymų spalva pateisina jų vardą, o masė dubenyje geba stovėti - įlankstom ją į tešlą. Na, po truputį, dalimis, atsargiai įmaišome, tik šaukštu jokiu būdu per daug nemakaluojam.

4

Įkaitinam keptuvę. Sausą. O dar geriau - dvi. Procesas vyksta greičiau tuomet. Kaitra - maža, šitie blynai reikalauja kantrybės. Tupdom po šaukštą tešlos, jį kiek paskleidžiam. Kepam, kol viršus būna nebeskystas ir skylutės rastis pradeda. Apverčiam. Jei matom, kad šitai padaryti reikėjo anksčiau, sumažinam kaitrą. Pastebėta, kad blyninė keptuvė, na, toji, su itin žemais kraštais, kaista per greit, todėl imkim keptuvę paprastąją. Prilipti neturėtų. Na, man niekada neprilimpa, tai kuo jūs ypatingesni? Patiekti su kondensuotu pienu.

PASTABOS

Priedus galima rinktis visiškai bet kokius. Aguonos ir citrina, cinamonas ir obuoliai, džiovintos spanguolės ir baltas šokoladas, braškės, mėlynės, avietės, kriaušės, vyšnios, kokoso drožlės ir taip toliau, ir visaip kitaip dar. Pagal iškrypimus.

Šaltinis: fantazija.

Verdiktas: Sakė, buvo gerai. Ir išvis, kartojo, čia ne blynai, čia – maži pyragėliai. O aš – neteisikit, žmogus patiklus.

Susiję įrašai

5 Komentarai

  • Komentuoti
    Karolina
    2010.12.04 06:46

    Aš prisidedu prie tų, kuriems jie kaip pyragėliai 😉 o maniškiams tikriausia tai ir nepatiktų, nes jie visą gyvenimą valgė blynus pienas+kiaušinis+miltai, todėl jei iškepu kažką panašaus jiems tai ne blynai 😀 bet aš tai labai labai skaniai suvalgyčiau 😉

  • Komentuoti
    Sima
    2010.12.04 09:33

    Manau, ir aš prisijungsiu prie Tavo blynų gerbėjų – atrodo, fantastiškai 😉 O Kalėdos, tai jau toks reikalas, kad augant reikia įdėti pastangų, jog pajustum tą dvasią. Kai pritrūksta įkvėpimo, aš sakau sau, jei ne pati, tai kas man sukurs mandarinais ir meduoliais kvepiančias Kalėdas. Ir žinai, kad dar man padeda, toks sakinys – tik nepasiduok, kad ir kas benutiktų, tik nepasiduok. Na, ir prirašiau visą romaną, bet Tu iš tiesų puikus žmogutis, todėl, ei, tik nepasiduok ;)Įsileisk Kalėdas į savo širdutę…

  • Komentuoti
    Diana
    2010.12.04 10:10

    Tokio maisto ir aš noriu.
    Kaip nors.

    O dar geriau būtų, kad kas nors man juos padarytų.
    Žinai, laikas nuo laiko, būti beveik vieninteliu gaminančiu žmogumi šeimoje pabosta ir aš pradedu svajoti, kad kas nors man netikėtai pastatytų lėkštę jau paruošto maisto. )

    O Kalėdos. Iš vienos pusės, kad ir kokia tai gali būti apgaulė, bet jei tik žmonėms nuo jos geriau, aš rankomis ir kojomis už.
    Mano Kalėdinė nuotaika irgi kolkas blėstanti, bet aš nepasiduodu. Gal atsiras, kai dovanas pirksiu )

  • Komentuoti
    Asta
    2010.12.05 08:55

    Šiemet aš kaip niekad laukiu Kalėdų. Jau nepamenu, kada šitaip laukiau… Gal dėl to, kad pirmosios šventės su saviškiu kartu gyvenant, o gal dėl to, kad širdis taip šiemet tiesiog nori. Dievinu tą tikro laukimo jausmą 🙂 Tik trupučiuką trupučiuką baisu, kad kai sulauksiu.. balionas sprogs. Bet apie tai reikia negalvoti – negalvoti negalvoti negalvoti. 🙂

    Tu tikrai puiki blynų kepėja. Šiuos aš labai labai mėgčiau, matau ir skaitau 🙂 Gaila, kad man šito talento – blynų kepimo – trupučiuką pagailėta :)) Bet receptą vis tiek išsisaugau – geriems laikams 🙂

  • Komentuoti
    Insolente.
    2010.12.08 14:10

    Karolina, namiškius irgi galima išauklėti. Pvz, ištuštinant šaldytuvą prieš ką nors naujo sumaitint bandant. Stebuklingai veikia. 😀

    Ačiū, Mukatanai. Ir esi tokia skaudžiai teisi… Kas, jei ne aš, kada, jei ne dabar. Tyčia, tyčia įsileisiu. 🙂

    Va, va, Diana, aš irgi kartais pasvajoju, kad grįžus barakan pietūs lauktų (nes namuose kartais laukia, tik dažnai ne tai, ką aš esu linkus valgyt). Jie ir laukia. Tik neteisingu pavidalu. 🙂
    Ir taip, dovanų pirkimas padeda. Šiandien išmėginau praktiškai!

    Taaaaip, Asta. Net tada, kai Kalėdų laukdavau, visada stebuklingasis metas ir buvo laukimas. Kūčių vakarą viskas išnykdavo. Bet teisingai Sima sakė, viskas priklauso tik nuo mūsų. Galų gale, mėgautis laukimu juk kur kas geriau nei nesimėgauti niekuo. 🙂
    O dėl blynų – talento tam nereikia, praktikos tik. Daug daug praktikos. Visais laikais. Ačiū. 🙂

  • Parašyk komentarą