Garnyrai, pagardai, padažai/ Rimtas maistas/ Vegetariški

Sesija pagal mane ir bulvės teisingai.

Suformuluoti ir įrodyti Cauchy reziduumo teoremą. Paskui kantriai aiškinti kiekvieną apibrėžimą, sąvoką ar teoremą, tam įrodymui sukonstruoti panaudotą. Aha, pasirodo, ir matematikoj galima egzaminuoti žodžiu.

Tada skaityti paskaitą apie chi kvadratą.
– O jūs, Inga, būsit kieta dėstytoja.
– Ne, ne, dėstytojau, ji bus lakūnė.

Keturiolika laiškų prancūziškai ir vienas netinkamas studijų programos planas. Nervai, daug nervų. Ir maloni smulkmena: kai Franck man nurodė, jog rašyčiau Pierre, tai man dar nespėjus sukurpt laiško, Pierre parašė pats. Situacija pasikartojo, kai pastarasis man liepė susisiekti su Sylvie. Ir jokio perdėtai oficialaus tono. Šito aš baisiai savo universitete pasigendu. Jūs, jūs, jūs. C’mon. Man dvidešimt ir visokie jūs mane verčia jaustis nejaukiai.

O tada viską išsiaiškinti ir gauti parašiuką. Jūs tik nesijaudinkit, nebus taip sunku, kaip atrodo. Aha, aha, projektinė mechanika prancūziškai – bent jau galėsiu apsimetinėti, jog nesuprantu dėl kalbos barjero, o ne todėl, jog esu per kvaila suprasti.

Susirgti.

Function Stipke(Pazymys)
If Pazymys=10 Then
Stipke=“Viskas vyksta teisingai“
ElseIf Pazymys<9 And Pazymys>=1 Then
Stipke=“Ajajaj, reiks ieskoti darbo“
Else Stipke=“Taip gi but negali“
End If
FBSiena.Caption=Stipke
End Function
Aš gi – studentė šmaikšti baisiai. Lieka naiviai tikėtis, jog dėstytojui irgi taip pasirodys. Nesusilaikiau.

O paskui laikyti mechaniką. Kai dėstytojas sudiktuoja klausimus ir išeina, palikdamas tave vieną, negali tikėtis, jog viską tuo ir pasibaigs. Pusvalandį. Jis mane tardė pusvalandį. O po to ėjau į skaityklą, nes man reikėjo kontakto su kuo nors bent jau menkai menkai pažįstamu.
– Ooo, Inga, kaip?
– Devyni!
– Devyni? Mechanikos? Pavydžiu. Juodai, jei atvirai. Sveikinu. Ir drebėt jau nustok.

Aha, nedrebėk. Aš jau pasiekiau tą levelį, kai nuo redbullio ir pakilusios temperatūros rūkyti nebesinori, o jis man – nedrebėk. Seubs, nū. O paskui man reikia dar vieno parašo, dar vienos kopijos, aha, biurokratija. Ir pirkti dovanų. Grįžti barakan, atsisėsti ir nepajėgti atsistot. Bet sugebėt šypsotis, nes žaidimą keturi egzai per aštuonias dienas laimėjau. Ir visa dokumentacija sutvarkyta – tikrai tikrai išvažiuoju.

Aj, tiesa, liko vienas šiemet ir dar du sausį. Bet jau kur kas palankesnėmis ir įrašo bloge nereikalaujančiomis aplinkybėmis. Tik pasveikti kaip nors pagaliau visai smagu būtų.


O šiąnakt pas mus buvo Kalėdos. Su TA nuotaika. Kai jautiesi namie. Su juoku, dovanomis ir gimnastikos kamuolio spardymu pusę dviejų nakties koridoriuj. Su vynu ir… bulvėmis. Kaip ir dera studentams, žinoma. O šitų, va, būtent tokių bulvių netgi specialiai užsiprašyta. Tai, ko gero, ir yra įvertinimas.

Bulvės, virtos druskoje

SPAUSDINTI RECEPTĄ
Kiekis: 4-6 porcijos Gaminimo laikas: 30-40 minučių

Ingredientai

  • kilogramas bulvių, kiek įmanoma mažesnių
  • 1/2 kilogramo druskos paprastosios
  • vandens neaiškus kiekis

GAMINAM

1

Bulves labai kruopščiai nuplaunam. Nes viskas, kas neatsidurs kriauklėje, apsigyvens jūsų/mūsų skrandžiuose. Susirandam nemažą puodą (bent jau diametru - paskui paprasčiau bus).

2

Sudedam bulves, supilam druską, užpilam vandeniu. Tiek, kad apsemtų. Neišsigąstam, jei bulvės pradeda plaukioti. Su druskos tirpalais taip jau būna. Verdam lygiai taip pat, kaip bulvių su padoriu natrio chlorido kiekiu atveju. Ir visai nesirūpinam tuo, kad puodo kraštai negražiai druska pasidengė.

3

Kai jau atrodo, jog virti gana, vandenį nupilam ir statom puodą atgal ant kaitvietės. Garinam vandens likučius tol, kol bulves lieka sausos ir pasidengia balta druskos plutele, puodą vis pakratydami. Valgom neluptas, su visu tuo šerkšno sluoksiu. Tinka prie visko ir prie nieko. Ta prasme, pačios savaime viso jose esančio krakmolo vertos.

Verdiktas: Joms galima rašyti odę. Bet n kartų geriau – tiesiog pabandyti. Ir niaaaaaapykit už nuotraukas. Turėjau visą minutę ir siaubingą apšvietimą. Nors ką aš čia – jos ir šiaip nėra labai išvaizdžios. Bet, kaip sako, nespręsk apie bulves iš druskos kiekio…

Susiję įrašai

7 Komentarai

  • Komentuoti
    Anonimiškas
    2010.12.17 11:26

    Pabūsiu naivi, bet… ar ne per sūrios?

  • Komentuoti
    Insolente.
    2010.12.17 11:47

    Bulvių vidus – tikrai ne. Visai druskos nevartojantiems ar vartojantiems minimaliai, plutelė gal ir sūroka pasirodytų, bet dar nė vienas neišbrokavo. Aišku, prie jų geriau stipriai sūdytos silkės nepatiekti…

  • Komentuoti
    Ausrra
    2010.12.17 11:52

    Suintrigavo, aš druskos ir bulvių mėgėja :), nors tavo įrašo pradžios beveik nesupratau. O gal sesijos paveikta nelietuviškai parašei? :0)

  • Komentuoti
    Insolente.
    2010.12.18 19:43

    Tuomet bandyk būtiniausiai, nenusivilsi. 🙂
    Tai va, o dabar įsivaizduok, man su tokia makaloše galvoj gyvent reikia! 😀
    Man tik reikėjo visa tai garsiai ir nuosekliai sudėlioti, idant tasai bardakas bent jau meniškos netvarkos statusą įgautų.

  • Komentuoti
    Asta
    2010.12.19 22:38

    Sveikinu! 🙂 Su tuo, kad tikrai išvažiuoji ir begalinės biurokratijos tavęs nesustabdė 🙂 Dar su tais keturiais egzais per 8 dienas. Ir galiausiai su pagaliau atėjusiomis Kalėdomis į tavo kiemą :))
    Ai, ir dar aš linkiu, kad rezultatas būtų "Viskas vyksta teisingai" :))

  • Komentuoti
    Insolente.
    2010.12.26 13:18

    Ačiū, Asta. 🙂

  • Komentuoti
    Juras
    2011.12.24 11:52

    Kas nemėgsta NaCl, tai iš druskos tirpalo išgriebtas virtas bulves staigiai ir trumpai perpilti šaltu H2O, kad nespėtų atvėsti. Padėjus į lėkštą indą bematant nudžiūsta. Ne mažiau skanios, visada skanesnės, nei virtos tik vandenyje.

    SKANAUS!

    Juras

  • Parašyk komentarą