Blynai/ Pusryčiai

Mano svajonių virtuvė, apdovanojimai ir mieliniai blynai.

Kurti idealus yra netikslinga. Kartais aplinkybės būna stipresnės, kad ir kiek pastangų bedėtum. Mintyse kruopščiai pieštos tobulybės virsta utopijomis ir kanda. Skauda. Todėl jų ir nekuriu. Ok, ok, ką aš bandau apgauti. Iš tikrųjų, nemoku. Mąstau detalėmis. Net ir apie savo svajonių virtuvę.

Mano virtuvė dalinsis erdve su svetaine ir turės vėsų sandėliuką/rūsį/ką nors, kur lentynose tvarkingai sudėlioti gyvens naminiai konservai, galybė maisto atsargų ir visokie rečiau naudojami, bet mirk-gyvenk reikalingi virtuvės rakandai (vaflinė, pavyzdžiui, nū, kokia virtuvė be vaflinės, ania?). Mea culpa, turiu tokią ydą: visų produktų atsargas papildau dar iki jiems baigiantis, t.y., jeigu ką tik sunaudojau paskutinius tris šimtus penkiasdešimt septynis gramus miltų iš priešpaskutinės jų pakuotės, kitą dieną važiuosiu į parduotuvę pirkti bent dešimties kilogramų, nes o jei tas paskutinis pakelis staiga pasibaigs pačiu netinkiamiausiu metu? O jeigu vėlai vakare, kai Maxima nebedirba, sumąstysiu, jog rytoj noriu falafelių ir neturėsiu avinžirnių, kuriuos reikėtų užmerkti tučtuojau tokiems norams prispyrus? Tai va. Noriu turėti erdvės visam tam gėriui laikyti.

Prieskoniai gyvens mažuose vienodo dydžio indeliuose su užrašais ant dangtelių. O indeliai gyvens neaukštuose stalčiuose po darbastaliu. Jūs įsivaizduojat, kaip patogu? Minkai faršą kotletams ir staiga suvoki, kad kokių nors raudonosios paprikos miltelių neįdėjai. Atsidarai stalčių, pamatai taisyklingą stačiakampį iš dangtelių su užrašais, perbėgi pora eilių akimis greituoju būdu ir be didelio vargo surandi tai, ko reikia. Jokio kuitimosi po skirtingo dydžio pakelius spintelėj. O jei dar ant palangės žaliuotų bazilikai – visai pasaka būtų. Bėda ta, kad su augalais mes pykstamės. Net kaktusai mano prižiūrimi ilgai neišgyvena, todėl švieži prieskoniai, ojėzau, kaip gaila, reikalas sunkiai įmanomas.

Viryklė bus dujinė. Ir būtinai turėsiu tinklelį garinimui. Kokius tris skirtingo dydžio sietelius ir sovietinę mėsmalę (sandėliuke, sandėliuke). Mes juk svajojam drąsiai, tiesa? Turėsiu tokį aparatą ir gerą peilių galąstuvą geriems peiliams galąsti. Ir pjaustyklę, pavojingai aštrią.

Neturėsiu indaplovės, nes indus išplaut ir pati galiu (ok, pagavot, aš tiesiog vis dar neradau geresnio būdo stingstančioms rankoms sušildyti (gal žinot, kaip sutrikusios kraujotakos problemą spręst?) ir šiaip – aš gi mėgstu procesus). Bet turėsiu didelę indų džiovyklą, nes dar nuo darbo kavinėje laikų indų šluostymas yra baisiau už karą, badą, marą ir tą ketvirtą Apokalipsės raitelį, kurio niekada neprisimenu.

Joje bus gera.


Iš pradžių nustebino Aušra, paskui – Asta. Ačiū joms dar kartą.

stylish-blogger

Taigi. Septynios tiesos:
1. Turiu auskarą po lūpa. Ir dar vieną liežuvy. O spintoje gyvena dvi poros kerzų. Bet, liūdna, po truputį suaugu, todėl vakar susinervinau nusilaužusi nagą.
2. Vaikystėje tėvai vadindavo mane Gebu, Gebuku arba Gebaišiu. Ir niekas vis dar negali paaiškinti kodėl.
3. Buvo laikai, kai per savaitę suvartodavau kalorijų kiekį, normalaus žmogaus suvartojamą per dieną. Dvi ar trys dienos vien su vandeniu ir arbata buvo taip pat įprasta kaip užsirišti batus. Buvau pasiekusi tokį levelį, jog net obuoliai turėdavo per daug angliavandenių. Pasekmes kenčiu iki šiol – tiek fizines, tiek psichologines.
4. Labai nepasitikiu žmonėmis. Todėl sunkiai juos prisileidžiu arčiau nei reikia pokalbiams apie orą. Jei nesu tikra dėl vienokio ar kitokio elgesio motyvų, jei iki galo visko nesuvokiu – įsijungia savisauga ir nebemoku būti savimi. Bet tie, kuriems pakanka kantrybės pabaigti jaukinimo procesą, maloniai nustemba. Na, teko girdėti taip kalbant.
5. Kartais jaučiuosi labai fag hag.
6. Beveik niekada nemiegu dieną, o rytais gali tankai po langais važinėt – reaguoju tik į vardą ir tą specifinį toną, naudojamą žmogui švelniai pažadinti. Ir į žadintuvą retkarčiais.
7. Aš vis dar neturiu aiškios ateities vizijos ir tai man kelia nerimą.

Man labai sunku rinkti -iausius. Todėl nepykit, mielieji, einu lengviausiu keliu ir Stylish blogger awards įteikiu 52 skanioms savaitėms bei Skonių blogui, t.y., visiems, kurie prisideda prie jų kūrimo ir gyvavimo.


Mielės ir… kepimo milteliai. Bet neradau nė vienos priežasties nebandyti.

dsc_0417

Mieliniai blynai

SPAUSDINTI RECEPTĄ
Kiekis: 6-8 porcijos Gaminimo laikas: 2 valandos

Ingredientai

  • 25 g šviežių mielių (arba 7 g sausų)
  • 500 ml ir pora šaukštų pieno
  • 80 g cukraus
  • 3 kiaušiniai
  • 500 g miltų
  • žiupsnelis druskos
  • 50 g sviesto
  • šaukštelis kepimo miltelių
  • aliejus kepimui

GAMINAM

1

Mieles ištrinam su šlakeliu kiek šiltesnio už kūno temperatūrą pieno ir šaukšteliu cukraus. Padedam šiltai, kad suputotų. Penkiolikai minučių.

2

Likusį pieną kiek pašildom ir šluotele išplakam su kiaušiniais bei cukrum. Įmaišom aktyvuotas mieles. Miltus ir druską. Kai jau masė vientisa, uždengiam švariu rankšluosčiu ir dedam prie radiatoriaus. Arba į vos šiltą orkaitę. Na, kokių 40 laipsnių.

3

Po valandos išlydom sviestą. Kepimo miltelius ištirpinam poroj šaukštų pieno. Putoja, gerai. Įmaišom į sviestą. Irgi putoja, irgi neblogai. Tešlą traukiam nuo šilumos šaltinio. Jei viskas vyko teisingai, masė užims kur kas daugiau vietos, nei užėmė iš pradžių. Įmaišom putojantį sviestą. Masė subliūkšta, bet neišsigąstam, vėl uždengiam ir dar pusvalandžiui pasišildyti paliekam.

4

Keptuvėje ant nedidelės kaitros įkaitinam šlakelį aliejaus. Kabinam šaukštu tešlą ir kepam blynus. Galima ir be aliejaus, tik keptuvės geros reikia. Valgom su saldžia uogiene. Arba belekuo. Saldžiu.

Šaltinis: „Metai Beatos virtuvėje“.

Verdiktas: Neprisigėrę riebalų, purūs ir skaniai mieliniai. Gėris. Tik mielės su didesniu cukraus kiekiu per daug intymiai draugauti nelinkusios, todėl su natūraliu jogurtu be priedų jų geriau nevalgyti. Bet blynams tai nekenkia.

 

Susiję įrašai

12 Komentarai

  • Komentuoti
    Anonimiškas
    2011.01.21 17:23

    Ech tu, ta, kur kažkada gąsdinai mus savo pirmine išvaizda…atrodė, kad prisijaukinom… o ėmei ir pabėgai… ech.Bet lauksim.Lauksim, kiek reikės. Tu vistiek grįši ania?
    🙂

  • Komentuoti
    Insolente.
    2011.01.21 17:26

    Na, ne mano kaltė gi, kad su jumis susipažinau gotiškuoju savo gyvenimo periodu. Taip tiesiog nutiko. 😀
    Ir taip, kartą prijaukinta prisirišu ilgam. Jūs tik lovą pasaugokit. Grįšiu. 🙂

  • Komentuoti
    Asta
    2011.01.21 22:27

    Eik tu sau, kaip aš noriu to stalčiaus su vienodo dydžio prieskonių indukais! Ir užrašais ant dangtelių. Taigi šitaip neįtikėtinai patogu! Nepyk, bet šitą idėją pavogsiu (kol kas – svajonėje, vėliau, tikiuos, ir gyvenime) :))

    O septynios tiesos… po septinta pasirašau užsimerkus (kaip tai baisu, išties!), trečią patyriau ir aš, o dėl ketvirtos… būtų smagu ir gera tave prisijaukinti 🙂

    Blynai… atrodo nuostabiai 🙂

  • Komentuoti
    Jurgita
    2011.01.22 11:59

    Man pas tave labai gera. Aš tik tiek ir norėjau pasakyti.
    Ir dar tai, kad tavo virtuvė bus puiki (tik aš vis dėlto norėčiau indaplovės, nors mano kraujotaka irgi sutrikusi klaidžioja pievomis 🙂 O tiesas skaičiau kelis kartus. Ir ties keliomis galėčiau dėti pliusą…
    Imu blyną su trupučiu uogienės 🙂

  • Komentuoti
    Ausrra
    2011.01.22 16:44

    Ir man kažkaip čia viskas gerai. Nei "perlenkta", nei kažko trūksta. Man patinka tavo pasisakymų stilius… Linkiu sėkmės!

  • Komentuoti
    Insolente.
    2011.01.22 23:25

    Oj, prašom, Asta, idėja nepatentuota. 🙂 (ej, o galima, aš tau laiško nesiųsiu, kad, va, čia projektui įrašas, ir tu tiesiog jį įdėsi? 🙂 )
    Dėl 7 ir 3 – džiaugtis nėra kuo, bet gi čia tiesus kelias į ketvirtą. 🙂
    Aaaačiū.

    Jurgita, visada maloniai prašom užsukti ir ne tik blynais vaišintis. Ačiū. 🙂

    Ir tau, Aušra, ačiū. Malonu baisiai, kad kažkam patinka tai, ką darau. Tikrai tikrai. 🙂

  • Komentuoti
    Asta
    2011.01.23 10:58

    Galima, žinoma, įdėsiu būtiniausiai 😉

  • Komentuoti
    julė
    2011.01.26 08:40

    Oh, žinai, kokios mintys kyla, paskaičius visokiausių žmonių 7 tiesas? Darykim ką norim, būkim kuo norim, ale vis viena panašūs – žmonės – išliekam. Tik su skirtingais tų savybių ypatybių deriniais, katrie ir padaro — Tokiu.

    Ir aš pasirašyčiau po kai kuriom tiesom ,) Šventai šventai. Ak! Apie tikėjimus, ne(pa)(si)tikėjimus, vizijas ir viską. Va.
    O dėl 4 – žinok, jei tik yra noro ir ryžto (nors svarbiausia – jei tik smegenys teisingai su*klik*si), nebejusi. Ypač fizines išgyvendinti, op!, ir viskas, tik kad tam, kad fizines išgyvendintum, reikia psichologiškai su savimi padirbėti ,) Užsukti ratai.

  • Komentuoti
    julė
    2011.01.26 11:28

    A, dar apie blynus.
    Mes toisu kas savaitgalį pusryčiams kepam, va. Net ne tokius – šitus pačius.

  • Komentuoti
    Insolente.
    2011.02.13 20:46

    Tas pats molis, tik iš skirtingo aukščio ir skirtinga jėga drėbtas. Ir vis dar nežinau, gerai šitai ar nelabai. Nors. Pakeisti neįmanoma. Vadinasi, gerai.

    Kas savaitgalį? Kantrybės turit, drįsčiau teigti.

  • Komentuoti
    julė
    2011.02.17 17:31

    Na, kartais šituos. Kartais savaitgalio blynus iš tos pačios knygos. Kartais krūūūūvą lietinių. Kartais varškės blynus, bet savaitgalis be blynų – nesąąąąmonė.

  • Komentuoti
    rūtuliukas
    2011.02.24 11:02

    mm, turim ne vieną panašumą 🙂

  • Parašyk komentarą