Rimtas maistas/ Sriubos/ Vegetariški

Čia gi foodblog’as, projektai ir sriuba Madagaskaro tema.

dsc_0321

Todėl pakalbėkim apie maistą.

Greitai. Todėl parduotuvių lentynos grūste užgrūstos greito paruošimo makaronais, ryžiais, užpilamomis sriubomis, šaldikliai pilni šaldytų bulvyčių, picų, tartų, daržovių-mėsos-sūrio pyragų, o šaldytuvai – jau suformuotų kotletų ir džiuvėsėliuos voliotų kepsnių. Aha, sakysit, baisaus čia dalyko, lyg Lietuvoje būtų kitaip. Norit tikėkit, mieli mano, norit – ne, bet mums dar ohoho kaip toli iki tokių mastų. O gatvėse apstu užkandinių, kurių pavadinime devyniais iš dešimties atvejų rasi žodį „rapide“ (kva kva kva, greitai, kva). Be to, jiems labai sunku su duona. O fromage blanc iki padorios varškės kaip man iki namų (nors idealiai tiktų pyragams). Nekalbu apie tai, kad puskilis avižinių dribsnių čia kainuoja penkis eurus. Kaina už ekologiją. O neekologiškų – nėra. (nors Julė sakė, kad turėtų būt, kitąsyk apsipirkti su akiniais eisiu). Grikius galima nebent sapnuot.

Bet yra čia ir gerų dalykų. Sūrio, pvz. Ir dar sūrio, sūrio su sūriu ir vėl sūrio. Kokios tik nori konsistencijos, su kokiu tik nori pelėsiu, kokio beįsigeisi riebumo, kiekvieno pieningo gyvulio. Ir, žinoma, kepiniai. Patissiere ant kiekvieno kampo. Šviežios bagetės, kruasanai, kuriuos valgant neišeina  neprisimerkti iš malonumo (kai grįšiu į Lietuvą, nepasiduosiu, kol pati tokių kepti neišmoksiu (aha, aha, mėgstu iššūkius)), o kvapai, kvapai! Ir šokoladas. Nepadorus pasirinkimas. Padoriomis kainomis, tarp kitko. Ir vynas. Daug pigaus, bet labai tinkamo vartoti vyno.

dsc_0237 dsc_0243 dsc_0190  dsc_0188
dsc_0199

Žodžiu, viskas čia būtų gal ir visai neblogai, jei tik būtų su kuo tą vyną ant kokio kalno apie gyvenimą plepant gert. Tai arba man reikia greičiau prancūziškai padoriai kalbėt pradėt, arba, o mylimieji, lėktuvo bilietus iki Lyono į abi puses už 600-700 lietuviškų pinigų įsigyt galima, o ten – pasitiksiu, į savo kuklų būstą parsitempsiu ir netgi savo lovą paskolinsiu, tik einam to vyno, ką? (nors tokiu atveju jo pigiu vadinti jau nebeišeis, ania?)


Aš čia taip pagalvojau nemigos kankinama kažkurią naktį: vasarą neturėsiu darbo (nors jau visai laikas būtų nustot veltėdžiaut), todėl turėsiu laisvo laiko, virtuvę su padoria įranga ir valgančiųjų. Kadangi toji panelė mane lanko kasnakt, tai kaip šituo pasinaudoti net tris būdus suradau. Ir tik tu, mielas blogo skaitytojau, nuspręsi, kuris iš jų būtų įdomiausias.

„Paruošk brolį gyvenimui“. O situacija tokia – mano mylimas baigia mokykla šiemet ir, žinoma, šiltą namų lizdelį palieka. Bėda su juo ta, kad į virtuvę ateina tik pavalgyti. Bijau, kad po pusmečio ten užsukęs lėkštės su garuojančiais pietumis gali ir neberasti. O ir mamos kankinti sekmadieniniais kotletų kepimais visai savaitei neleisiu. Taigi, idėja paprasta: pateikiami paprasti/greitai pagaminami/studentiški (suprask, be triumų ir trijų spalvų pelėsinio sūrio) kasdieniškų patiekalų receptai, su išsamia instrukcija: kas, kaip, kodėl ir kur. Ir krūva patarimų, padėsiančių su virtuve susipykusiam karo kirvį užkasti. Galų gale, gi niekas negimė ryžius teisingai išvirt mokėdamas, ania?„Klaaaaasė“. Arba klasika klasiškai. Gaminami tūlam girdėti patiekalai, pvz., creme brule arba balandėliai. Blogo autorė kankina googlą beigi visokio plauko kulinarines knygas, paskui informaciją susistemina, pateikia trumpą istoriją, įdomių faktų, gal net anekdotą kokį, pagamina pagal autentiškiausią rastą receptą, papasakoja apie galimas variacijas ir net kokios kaimynės Zosės paklausia, ką ji apie visa tai mananti (ne apie projektą, apie balandėlius).

„Pakalbink blogerį“. Čia toks „Blogeris irgi žmogus“ tęsinys. Išsirenku blogą, susisiekiu su jo autoriumi, jam sutikus dalyvauti, pateikiu visai neaišku kokio ilgio klausimyną apie maistą, gyvenimą ir nykstančią baltųjų meškų populiaciją. Po kurio laiko pasirodo įrašas su blogo pristatymu, interviu su autoriumi ir tik man vienai žinomu būdu pasirinktu bei pagamintu patiekalu, kurio receptą tame tinklaraštyje aptikti galima. Dalyvauti kviečiami tiek visiems gerai žinomi ir mylimi, tiek galbūt dar neatrasti ar visai švieži blogeriai.

Taigi, o mielas, dabar susirandi dešinėje, va ten, viršutiniam kampe, apklausą ir pasirenki labiausiai sužavėjusią (arba mažiausiai peiktiną) projekto idėją. Balsuojama iki kovo pabaigos. Tuomet aš iki galo subrandinu idėją ir pradedu paruošiamuosius darbus. Pirmieji įrašai pasirodys birželį. Nelik abejingas.


O paskui aš dar truputį pagalvojau – tokiam tautų katile gyvenu, gėda būtų tuo blogo vardan nepasinaudot. Tai aš ir naudojuosi. Turiu tokį namioooką, Joharivola (tarti – Žuary) vardu. Madagaskarietis, geologas doktorantas, draugiškas ir labai lietuviškai moka mano vardą ištart. Nes, nū, kaip kitaip paaiškint, kodėl tik jam šūktelėjus mane vardu galima išgirst tokį refleksyvų „kąąąąąą?“, a? Su virtuve jis pykstasi. Anądien kepdamas savo kepsnį tiesiai iš šaldiklio sugebėjo keptuvę padegti, o ryžiai jam dažnai prisvyla. Todėl gauti kokį nors autentišką receptą… Na, suprantat patys. Bet, bet, bet, Žuary, kokį mamos patiekalą mėgai labiausiai? Sriubą? Kokią sriubą? Pupelės, ryžiai, bulvės, morkos, pomidorai, kitos daržovės ir aštru, būtinai aštru, minėjau ryžius?

Sriuba, kvepianti Madagaskaru

SPAUSDINTI RECEPTĄ
Kiekis: 2-4 porcijos Gaminimo laikas: 1 valanda 30 minučių

Ingredientai

  • 75 g pupelių
  • 1 l mėgstamo sultinio
  • pora saujelių ryžių
  • dvi vidutinio dydžio bulvės
  • pora morkų
  • pusė galvos brokolio
  • 100 g šaldytų smulkintų špinatų
  • pora šaukštų aliejaus
  • svogūnas
  • dvi česnako skiltelės
  • milžiniškas pomidoras arba du normalūs
  • 1/2 šaukštelio cukraus
  • druska, pipirai
  • aitriosios paprikos milteliai
  • kuminas
  • sauja tarkuoto ementalio ar kito kietojo sūrio

GAMINAM

1

Pupeles užmerkiam bent jau iš ryto, jei tokių pietų norėsim. Pusantros valandos iki to momento, kai jau valgyti reiks, vandenį nuo pupelių nupilam, įpilam kito ir kokią valandą ant posilpnies ugnies verdam. Kai jau matom, kad visai nedaug toms pupelėms iki pilnos laimės (oj, gero skonio) trūksta, vandenį nupilam, užpilam sultiniu ir leidžiam užvirti. Kol šitas procesas pagreitį įgaus, nulupam ir supjaustom bulves ir morkas. Patogaus valgymui dydžio gabalėliais.

2

Šitą gėrį kartu su ryžiais į puodą pas pupeles, o mes nulupam svogūną ir česnaką. Supjaustom smulkiai. Keptuvėje įkatinam aliejų, sudedam svogūnus. Leidžiam jiems tapti permatomais, o per tą laiką susmulkinam pomidorą ir į sriubos puodą špinatus susdedam. Kai jau svogūnai tinkami, dedam smulkintą česnaką, pakepam pusę minutės, dedam pomidorus ir cukrų, sumažinam kaitrą ir patroškinam, kiek netingim. Nū, kokias 7-8 minutes.

3

Per tą laiką brokolį suskaldom žiedynais. Ir į sriubą. Visą keptuvės turinį, kai jau galima, irgi. Druskos, pipirų, aitriosios paprikos (dosniai), kumino – pagal pomėgius. Sriuba jau toks dalykas, nieko čia labai konkrečiai nenurodysi, nes visai neaišku, koks sultinys buvo, kaip (ne)tingėta daržoves pjaustyt ir taip toliau, ir panašiai, ir visaip kaip kitaip. Žodžiu, ragaujam.

4

Kai jau visos daržovės valgomos, o ryžiams perkąsti nereikia daugiau energijos nei kalorijomis iš jų gaunama – išvirė. Paliekam kokioms 5 minutėms pailsėt. Tiekiam su žiupsniu tarkuoto sūrio. Nors, sako, gerai ir be jo. Skanaus.

Verdiktas: Paragavo. Sakė, beveik kaip mamos. Liepė jai nesakyti, bet gal net truputį geriau (dėl sūrio, viskas dėl sūrio!). O paskui žiūrėjo nuotraukas bloge, bedė pirštu į Raffaello ir pasakė, kada jo gimtadienis.

Susiję įrašai

12 Komentarai

  • Komentuoti
    Jurgita
    2011.02.19 15:28

    Kaip man patiko įrašas, oi :))
    Ir nubalsavau jau, aha.
    Ir dar norėjau pridurt, kad ir Londone žmonės gyvena greituoju šaldytu maistu, kurio mastai man sunkiai įsivaizduojami, ir jį perka Vežimėliais Pilnais. O visi oliveriai, nigelos ir kiti įtaką daro tik atskirai grupei valgytojų 🙂

  • Komentuoti
    jvd
    2011.02.19 16:48

    Puikus įrašas, Ingut! O nuo Liono iki Saint-Etienne traukiniu?

  • Komentuoti
    spicecoat
    2011.02.19 16:51

    Viską perskaičiau.
    Kaip ten dabar mėgsta visokiuose lookbook'uose rašyt…
    HYPED.

    Perskaičiau iki galo.
    Ir neturėjau ką sakyti. Tada paskutinis sakinys, ir kažkodėl galvoje suskambėjo:
    'Tai kada visgi jo gimtadienis?' 😀

  • Komentuoti
    Agn
    2011.02.19 19:09

    Labai gražu 😉 o ir sriuba ypač skani turėtų būtų, kaip tik tokių mėgėja esu 😀
    Nors tamstelės nepažįstų, tačiau taip ir užsimaniau kartu vyną gert po Prancūzijos dangum 😀

  • Komentuoti
    Egle
    2011.02.19 21:05

    oi, patikėk manim, brolis jei norės valgyt, dar ne taip išmoks gamint. maniškis net kiaušinio išsivirt nemokėjo, o ir 12 kl. pabaigoj būdavo jei savaitgaliaujam rytais pas tėvus (tais atvejais, kai per 3 mėn. kartą grįžtu namo), tai "mama, pašildyk man makaronus (p.s. mikrobangėj), mama sutepk susmuštinį, mama suplauk indus". žooo. atvažiavo jis man į vilnių…

    aišku, aš jį pagloboju, ateina kartais pavalgyt (nu kokį kartą į savaitę, daugiausia du – nors pas Eglę gi viskas skaniau net nei namie pas mamą), nu įdedu dar kartais lauknešėlį kokį, bet tikrai ne kiekvienąkart. ir ką tu manai? Ogi pats gverdasi makaronus, bulves kepa, kiaušinienes mandrias daro ir pan. o atėjęs giriasi kaip nerealiai viskas skanu buvo ir koks jis didvyris kad taip skaniai pasidarė..

    ir žinai, aš juo džiaugiuosi. savarankiškumas dar niekam nepakenkė.

    P.S. o kad įdomiau įsivaizduot būtų situaciją, mano brolis toks drūtas vyras – 192 cm, svoris ~95 kg 🙂
    P.P.S. žinau, žinau, dar neparašiau, bet prisėsiu kai turėsiu laisvą minutę 😉

  • Komentuoti
    Egle
    2011.02.20 05:12

    Ir dabar galvoju, kad taip impulsyviai leptelėjau pamiršdama temą :)m man visada taip 😀

    Norėjau pasakyt, kad brolio ruošt gyvenimui nereik, tai balsuoju už kitą variantą 😀

  • Komentuoti
    julė
    2011.02.20 14:52

    [a href="http://www.coursesu.com/petit-dejeuner/cereales/corn-flakes/flocons-d-avoine-oats-quaker-500g/_pid4/16484"%5DAvižos!!!!![/a]

    Beje, labai gardus yra cote d'or šokoladas su karamelizuotais sūdytais migdolais. 200g plytelė. Vienišam vakarui. Žiauriai skanus. Nesuskaičiuojami kilogramai jo privalgyti turbūt.
    Riokiomionduoju.

  • Komentuoti
    Indrė
    2011.02.21 18:58

    Pasiilgau skanaus vyno už padorią kainą – t.y. neišleidi nei 2 euriukų, o vis tiek skaniai geriasi 🙂 ir Comte sūrio ir net Rustique, nors palaikytas prasmardina ne tik šaldytuvą, bet ir visus namus. Francūzija…

  • Komentuoti
    Asta
    2011.02.22 21:16

    Kokios idėjos, kokios idėjos! 🙂
    Aš jau laukiu birželio, kol projektas startuos.
    Tiesa, irgi manau, kad brolio gyvenimui ruošti neverta, todėl lieka kiti du variantai, o vieną iš jų ir pasirinkau, ir prabalsavau 🙂 Smalsu, kas nugalės 🙂

    Noriu į Prancūziją, o ten – visko, išskyrus tuos pelėsius 😀

  • Komentuoti
    Insolente.
    2011.02.23 13:19

    Jurgita, aha, aha, jie čia irgi man sunkiai suvokiamais kiekiais perka. Bet čia visai ne mūsų reikalas, ar ne? Mes gi oliverius ir nigelas turim. Ačiū. 🙂

    Taip, jvd. Laukiu. 😛

    Diana. 😀 Tiksliai nebepamenu, žinau, kad rudenį. O kadangi manęs tuo metu čia jau nebus… Žodžiu, mokausi nesaugoti nereikalingos informacijos, mano hardas – baisiai ribotas. 😀

    Agn, ačiū, sriubą prašom bandyti, pas mane į svečius irgi galima užsukti – šiuo metu aš myliu visus lietuvius kartu ir kiekvieną atskirai. 😀

    Matai, Egle, viena mano dalis suvokia, kad niekur jis nesidės, vis tiek visko pats išmoks. Bet va toji kita, nū, sesiškoji rėkia, kad kažką daryt reikia. 😀

    P.P.S. Ojėzau, kaip man vis dar to reikia. 🙂

    Jule, nėr. Šiandien nusivilkau į didžiausią prekybcentrį, šitam mieste egzistuojantį, nėr, nors nusišauk. 😀
    O va šokolado radau… Ir supratau, kodėl kilogramai. Ačiū. 🙂

    Va, va, Indre – du eurai ir vakaras išgelbėtas. O dėl sūrio… Pakankamas skaičius folijos sluoksnių ir kvapo beveik nejunti. 🙂

    Asta, 1 Rue Delavelle, Saint-Etienne. 😀 Pelėsius laikinai išgyvendinsim.
    Oj, žinok, man irgi smalsu. O kai dar balsavimas toks!

    Ačiū, kad užsukat, mieli.

  • Komentuoti
    S
    2011.03.17 13:50

    O aš apie sriubą – puiki puiki. Džiaugiuosi, kad nors taip pauosčiau ir paragavau Madagaskaro 😀

  • Komentuoti
    Insolente.
    2011.03.18 13:56

    Taip ir žinojau, kad madagaskarietis pašonėj sriubos sėkmei įtakos neturi. Žinojau! :))
    Smagu.

  • Parašyk komentarą