Blynai/ Pusryčiai

O gal geriau tiesiog apie blynus.

Aha, va taip va iš karto apie blynus ir pakalbėsim. Užgavėnės gi. Jau esu minėjus, kad su blynais problemų neturiu – kažkaip sugebėjau perkąst kepimo paslaptį, tešlą kiekvienąsyk suimprovizuot pagal šaldytuvo turinį sėkmingai ir gaut teisingą rezultatą. Aha, kuklumas manęs gal ir nepuošia, bet ką aš dabar galiu padaryti? Ogi štai ką – papasakot ir jums, kur toji nenuviliančių blynų paslaptis.

Viskas čia labai paprasta – rūgusio pieno produktas, kepimo milteliai ir lydytas sviestas (ginkdie, nesakau, kad blynai be šito viso nepavyks ar bus mažiau geri – blynas jau pats savaime baisiai universalus reikalas, šituo vadovaujuosi, kai reikia užtikrintų pusryčių iš neaišku-kas-ten-šaldytuve-gyvena). Aj, dar sausa keptuvė ir kantrybės šiek tiek. Arba dvi keptuvės – tada nereikia galvot, kaip laiką užmušinėt, kol apverst ar naują partiją kepimui paduot reiks. Proporcijos… Am, am. Va, čia ir yra tai, ką kiekvienam suvokti pačiam reikia ir nieko nebepagelbėsiu (nū kaip ne, kaip ne, įmesiu receptą vieną-kitą ir…). Aišku, jei turim daug laiko ir tinkamus virtuvės rakandus (cha, cha, o būna, gyvenimas priverčia suvokt, kad mikseris ar sietelis primityvusis nėra būtini virtuvės atributai – ta prasme, žmonės ir be jų išgyvena kažkaip iš bado nenumirdami), labai sveikintinas yra baltymų plakimas atskirai ir miltų persijojimas bent kartą, o dar geriau – kokius net tris. Taip, taip, suprantu, tam reikia ūpo ir neturėt ką veikt, betgi visaip pasitaiko.

Mąsčiau mąsčiau, ką čia blogo skaitytojui tokia proga iškept ir nieko doro man primąstyti nepavyko. Norėjau kept lietinius su kokius nors paturbintu įdaru, bet paskui pagalvojau, kad ar nebus taip, jog kepsiu lietinius, ateis lenkas ir pareikš, kad ooo, naliesniki, o madagaskarietis tėkš, kad crepes (jis jau ilgai čia gyvena, per ilgai), ir taip paskui visai neaišku bus, ką mes ten iš tikrųjų valgom ir kaip man visa tai dabar aprašyt teisingai?

Jau buvau beveik sumąsčius orkaitėj keptą kokosinį-obuolinį blyną, kurio receptą nužiūrėjau vienoj knygoj, bet va, papasakojau apie morkų pyragą, pasitelkusi visą savo saviįtaiga užmušiau mintį, kad dar truputis ir būsiu natūraliai oranžinės odos savininkė ir… Skeptiškai į mane mano vyrai žiūrėjo, kai pareiškiau, jog šįryt pusryčius statau aš, ir pradėjau morkas tarkuot. Tyčiojosi visaip negražiai. Aš, žinoma, netylėjau ir atgal kandau – ko judu verti, jei durų trečia diena sutvarkyt nesugebat (o čia labai juokingas dalykas, iš tikrųjų. Pabundu vieną rytą ir jau ketinu šliaužt lauk parūkyt (mažinu, mažinu, mesti, pasirodo, ne taip paprasta, kaip tikėjausi), o durų rankena kabo kaip kokia palaida merga. Spynos liežuvėlis (ar kaip ten tas daiktas vadinasi), žinoma, tvirtai užsifiksavęs ir nė judėt neketina. Atsinešu raktus, bet, o ironija, iš vidaus mūsų durys, pasirodo, išvis nesirakina (čia kita juokinga istorija – iš lauko rankenos išvis nėra ir kaskart norit atidaryt duris reikia kišti ranktą į spyną ir užsukti iki galo, tada durys atsidaro ir gali įeiti – nors nėra taip blogai, visai nereikia mąstyti, ar nepamiršai užrakinti durų išeidama). Tai va, gerai, kad pirmam aukšte gyvenu. Algoritmas buvo toks: išlipi per langą, atsidarai duris iš lauko pusės, jas privėrusi eini uždaryti lango, o tada jau visai kaip žmogus oriai išeini parūkyt/į miestą (aha, o sakiau, apie blynus)). Viskas baigėsi, žinoma, taip, kaip ir turėjo baigtis – paglostę pilvus jie pakeitė rankeną ir pasakė, kad labai nepyktų, jei tokie pusryčiai tradicija virstų. Cha, norėtumėt.

dsc_0481

Kokosiniai morkų blyneliai

SPAUSDINTI RECEPTĄ
Kiekis: 3-4 porcijos Gaminimo laikas: 45 minutės

Ingredientai

  • 4 vidutinės morkos (~400 g)
  • 2 kiaušiniai
  • 4 šaukštai cukraus
  • 250 g natūralaus jogurto
  • 5 šaukštai kokoso drožlių
  • 50 g sviesto
  • šaukštelis kepimo miltelių
  • 1/2 šaukštelio cinamono
  • žiupsnelis druskos
  • ~300 ml miltų

GAMINAM

1

Išlydom sviestą. Devyniais atvejais iš dešimties sviestą visada reikia lydyti proceso pradžioje, kad nebūtų per karštas, kai pilti reiks, ir blynai/kitas kepinys kiaušiniene nepavirstų. Nulupam ir smulkia, bet ne pačia smulkiausia (na, ta, kur puskiečiai sūriai tarkuojami), tarka sutarkuojam morkas.

2

Kiaušinius išplakam su cukrum. Kadangi plakiau šakute, tai ir jums mikserio traukti neverta – šluotelė paprastoji čia labai praverstų. Vos kiek suputoja ir gana.

3

Įmaišom jogurtą, morkas, kokoso drožles. O paskui dar ir sviestą. Visus likusius produktus būtų labai gerai sumaišyti kitame dubenyje ir tada skystąją (sąlyginai, sąlyginai, pati žinau, kad morkos ir kitokios priemaišos nelabai ką su skysčiais bendro turi) masę į miltus pilti, o ne atvirkščiai. Bet iš esmės, nieko blogo nenutiks, jei visus birius produktus, po to, kai cukrus jau kiaušiniuose aptirpęs, suversit bet kokia tvarka – blynai vis tiek pavyks, tik maišyti, kol miltų gumuliukų neliks, kokia minute ilgiau reiks.

4

Tai va, kai jau turim tokią visai neaiškią potirštę tešlą ir visai nepanašu, kad iš to kas nors išeis, paliekam 15 minučių bręsti – miltams ir kokoso drožlėms kiek pabrinkti reikia.

5

Įkaitinam keptuvę (arba dvi), kaitrą sumažinam iki kone minimalios (paskui, jei matysit, kad ir su didesne keps gerai, niekas padidinti nedraus), dedam po šaukštą tešlos, ją kiek paplojam/paskleidžiam, kad blynas plonesnis pavyktų ir kepam, kol paviršius išdžiūsta ir mažos skylutės viršuje rastis pradeda. Apverčiam. Jei kaitra tinkama, blynas bus švelniai rusvas (žinau, kad iš esmės jis oranžinis, bet juk jūs suprantat, ką aš noriu pasakyt). Jei yra ne taip – iš naujo reguliuojam kaitrą. Kita blyno pusė kepa kiek trumpiau, todėl neužsižiopsom.

6

Tinka valgyti su bet kuo ir bet kaip. Bet mums labai gerai abrikosų džemas čia į kompaniją įsipaišė. Skanaus.

Perskaičiau, ką parašiau. Nežinau, gal jau vertėtų sunerimt dėl mano psichinio stabilumo. Lenkui ir madagaskariečiui, ta prasme.

Susiję įrašai

7 Komentarai

  • Komentuoti
    erika
    2011.03.07 20:55

    kaip skaniai atrodo! apsiseiliojau.

  • Komentuoti
    Insolente.
    2011.03.07 21:36

    Seilėjimasis čia nepadės. Marš morkų tarkuot! 🙂

  • Komentuoti
    Jurgita
    2011.03.07 21:56

    Ooo, geras, tiksliai telepatija :))
    Ir apie persikų/abrikosų uogienę galvojau rytdienai, chacha :))

    Linksmos tavo istorijos iš studentiško gyvenimo, rašyk dar 🙂

  • Komentuoti
    Ausrra
    2011.03.08 10:17

    Na, tikrai, bent jau spalva tikrai nuostabi, galima valgyt akimis 🙂

  • Komentuoti
    Insolente.
    2011.03.08 14:13

    Ačiū, Jurgita. Nežinau, ar čia labai linksma per tą langą laipiot (na, dėl kaimynų – neabejoju 😀 ), bet rašysiu, kur aš dėsiuos. 🙂

    O skonis, Aušra, žinok, dar geresnis. Ačiū. 🙂

  • Komentuoti
    S
    2011.03.17 13:54

    Skonis tikrai nuostabus, tas morkų gausumas… Tuoj triušiais pavirsim 😀

  • Komentuoti
    Insolente.
    2011.03.18 13:59

    Ne, nepavirsim, pažadu! Bet dėl švelniai oranžinės odos… Džiugu, kad patiko. 🙂

  • Parašyk komentarą