Košės/ Pusryčiai/ Rimtas maistas/ Ryžių ir kruopų patiekalai/ Vegetariški

Gyvenu ir šilkinė košė.

Pirmą dieną kalbėjau iki užkimimo. O paskui lipom aukštai ir kitaip smagiai gyvenom.

dsc_0300

Paskui pasaka baigėsi ir dabar gyvenu truputį kitaip.

dsc_0442


O lietuviški svečiai man atvežė grikių. Kaip tik košių savaitei.

Šilkinė grikių košė su cukinijų ir grietinėlės padažu

SPAUSDINTI RECEPTĄ
Kiekis: 2 porcijos Gaminimo laikas: 30 minučių

Košei

  • 100 g grikių
  • vidutinio dydžio bulvė
  • druska

padažui

  • šlakelis aliejaus
  • svogūnas
  • nedidelė, visai visai mažulytė cukinija
  • 100 g liesos (arba ne) grietinėlės
  • žiupsnis džiovinto česnako
  • žiupsnis druskos
  • juodųjų pipirų

Gaminimo eiga

1

Grikius perplaunam, užpilam stikline vandens, pasūdom nekukliai ir uždedam virti. Uždengiam, savaime suprantama. Kai užverda, sumažinam kaitrą. Dangčio nekilnojam ir į jų gyvenimą dešimt minučių nesikišam. 

2

Tuo metu susmulkinam svogūną ir cukiniją kubeliais. Įkaitinam aliejų ir sudedam juos pasikaitinti nekaitriai, kol cukinijos suminkštės. Laikas nuo laiko pamaišom, žinoma. Bulvę nuskutam ir sutarkuojam pačia smulkiausia turima tarka, na, kaip kugeliui kokiam. Ir pas grikius po tų dešimties jų ramybės minučių. Išmaišom ir vėl paliekam dešimčiai minučių ramiai virti. Jei kartais visai netyčia nutiko taip, kad vandens kiekis trimituoja, jog po tiek laiko puodą jau nuo svilėsių šveist teks, tai šliūkštelim dar truputį, bet, būtų geriau, verdančio. 

3

Kažkur šiuo metu cukinijos ir svogūnai jau turėtų būti apminkštėję. Dosniai česnako jiems, šiek tiek druskos ir pipirų. Pakaitinam, kol pakvimpa prieskoniais du trečdaliai virtuvės ir pilam grietinėlę. Keptuvės nuo ugnies nenukeliam, kol toji (grietinėlė, žinoma, ne keptuvė) nesutirštėja. Pažiūrim, kaip gyvena košė. Skyčių turėtų būt nebelikę, grikiai - išbrikę. Jei taip - išjungiam viryklę ir paliekam dar penkioms brandos minutėms. Tiekiam su padažu. Arba kaip garnyrą. Skanaus.

Šaltinis: košė iš leidinuko „Gardžios košės“, padažas – fantazija.
Verdiktas: Aš mėgstu grikius. Visaip.

Susiję įrašai

5 Komentarai

  • Komentuoti
    julė
    2011.04.15 19:33

    Negaliu atsikratyti įpročio kiekvieną pamatytą prancūzišką tekstą skaityti balsu, negaliu. Štai šian darbe po nosimi murmėjau aprašymą nuo perdirbto popieriaus pakelio.
    Skaitau tavo konspektus ir prisimenu vis, kaip jie reikšmingai sakydavo, OR, ilga reikšminga pauzė,..

    Prancūzijos pasiilgti. Et.

    Į laiškus atrašyti. Gal net šį savaitgalį.!

  • Komentuoti
    julė
    2011.04.15 19:35

    Bet žiūriu, tu labai tvarkingai ir pilnais žodžiais rašai, be jokių iškrypėliškų 'dc' ir kitų trumpinių. Šaunuolė. :}

  • Komentuoti
    Insolente.
    2011.04.16 12:48

    Aš bijau, Jule. Bijau, kad praėjus pirminiam „aš grįžau, kur tie mylimi-brangūs-išsiilgti“ džiaugsmui, klyksiu, kaip viso šito, ką dabar turiu, ilgu bus.

    O trumpinti… Šitaip paskui galima visai nieko nesuprasti. Skubėdama mieliau praktikuoju visokias apverstas A, E ir rodykles.

    Lauksiu. :]

  • Komentuoti
    julė
    2011.04.16 18:08

    Žinok, dėl to ir sakiau – ragau viską, ką gali pasiekti. Eik visur, kur gali nueiti. Ar, velniop, važiuok visur, kur tik veža traukiniai.
    Jei lemta, aišku, sugrįši kitąkart. Bet kad paskiu sąžinė negriaužtų nekankintų ir laiko mašinos ieškot nereikėtų.

  • Komentuoti
    Insolente.
    2011.04.16 19:50

    Galėsi mane akmenim apmėtyt, jei neišnaudosiu iki paskutinės akimirkos kiekvienos likusios dienos. Pradedu dabar.

  • Parašyk komentarą