Rimtas maistas/ Vegetariški

Likučių utilizavimo pamokos ir alternetyva kebabui.

„Languotą prijuostę“ šiuo metu ryši Asta ir liepia pasakot apie šiukšliadėžes. Arba kaip jų išvengt.

Mea culpa, turiu ydų. Truputį degtukas, biškį isterikė, mano stogo rovimus turi pusė snukiaknygės išgyvent ir taip toliau. Bet aš vis tiek būsiu tobula žmona (kada nors kam nors). Bent jau buitiniais klausimais. Racionalumas čia griežia pirmu smuiku ir dar saksofoną papučia, kai netingi. Todėl dabar, kai gyvenu viena, maisto nemėtau – dar prieš dėdama į pirkinių krepšį žinau, kur šitai bus panaudota, o gaminu visada lygiai tiek, kiek suvalgau. Per kartą ar du. Kartais jaučiuosi kaip ta ryža nusivylus namų šeimininkė (apie serialą aš, ne apie save – plaukai mano dabar, ok, prisipažįstu, spalvos neaiškios, bet ne raudoni, o ir namų pastovių neturiu, tai nelabai išeina šeimininke būt, nemanot?). Skrupulingai suplanuoji, vykdai. End of story.

Viskas truputį įdomiau vasaromis, kai virtuvė ir keturių liežuvių skonių receptorių dirginimas yra mano dispozicijoj. Nemeluosiu, su kiekiais tikrai pataikau nevisada. Supaisysi tuos paauglius bernus ir tai, kaip jiems susišvies (ne)valgyt. Nes gal šiandien nežaidė krepšinio. Bet čia ir yra visi linksmumai, nes šuo turi ėst šunų ėdalą, mano kukliu įsitikinimu (nors kai buvau maža, mes turėjom Lotą. Ji ėsdavo viską, ką jai pasiūlydavai – obuolius, slyvas, agurkus, o kai nusiveždavom į mišką, jos bokseriškai šviesūs žabtai būdavo mėlyni, nes ji valgydavo mėlynes. Tikrai. O per naujuosius metus reikėdavo ją kur nors uždaryt, nes visus fejerverkus vos uždegtus pavogdavo ir bėgdavo tolyn, kiek įkabindama. Pora nerimtų dantyse sprogo. O kai nusiveždavom maudytis, nesuaugėliams neleisdavo plaukti giliau nei siekia pati – lodavo ir duodavosi ratais aplink. Geras buvo šuo. Visas kaimas mylėjo.). Žodžiu, čia dabar bus instrukcija, kaip šeimai sumaitinti viską, kas dar valgoma.

Patys universaliausi yra visokie mėsiniai likučiai – du kotletai, pusantro kepsnio ir taip toliau. Nes labai gerai su ryžiais ir pomidorų padažu. Bet ne šiaip kaip nors, o būtinai tam tikra tvarka. Nes mėsa visada po svogūno, o pomidorų padažas visada prieš ryžius. Ir visada pakaitinimas negailint. Plovo parodija tokia, bet maniškiams sueina geriau už tikrą. Makaronų atveju geriau grietinėlė. Bet taip sueina ir grybai. Dar galima kept apkepą. Apvirtas bulves sluoksniuot su mėsos-daržovių-grybų-sūrio likučiais, užpilt bešameliu ir orkaitėn. Arba gaminti įdarus blynams ir pyragėliams. Tik tada reikia nepamiršti, kad šitą mėsą kartą jau džiovinom, todėl labai nekenkia šaukštas riebios grietinės ar gero majonezo. Pariebinti truputį, žodžiu, kad valgantieji nespringtų. Nebent gaminat nemylimiems, tada per daug galvos nesukit. O keptos vištos liekanos gerai tinka į ryžių mišrainę. Su ridikėliais, kažkodėl ten baisiai gerai tinka ridikėliai. Arba salotas. Tas iš kelių lapų, pomidoro, agurko ir kokio saldžiarūgščio padažo.

O jeigu vakar kepėt šašlykus, svečiai dar neišvažiavo, o ryžių liko apčiuopiamas kiekis, tai visai patogu yra išplakt tris kiaušinius su puse stiklinės cukraus (plius minus), įdėt pora šaukštų grietinės, tiek pat miltų, kokio nors kvapo-skonio gerintojo, nū, vanilės, cinamono ir panašiai, su ryžiais sumaišyti ir pusvalandžiui į orkaitę iškišt. Tiekt su šokoladiniu padažu ir bananais. Arba trintom uogom (nes jei kepėt šašlykus, tai turbūt vasara). Arba bet kuo ir sveikiname, turite pusryčius. O jei ryžių liko mažai – visi mes egoistai – virkit košę.Va šitą.

Dar vienas stebuklas yra sriubos. Ypač besibaigiančio galiojimo daržovėms. Gabalėly sviesto keptas svogūnas, sultinys, daržovės, sauja ryžių/makaronų/lęšių, pomidorų tyrės šaukšas ar net pats (vai, koks storas, vai, koks storas) ponas pomidoras – tinka praktiškai viskas, tik reikia pažaist su prieskoniais. Aha, vaikystė niekada taip ir nepasibaigia, tik žaislai kiti.

O kiaušiniui čia išvis reikėtų odę rašyt. Bet nerašysiu, nes nemoku. Juo užkepti galima viską (vakarykštes košes, bulves, daržoves, tikrai tikrai viską). Aritmetika paprasta. Kiaušinienė gelbėtoja = (šeriamų maitinamų asmenų skaičius x 2) x (kiaušinių skaičius + šaukštai pieno (grietinėlės)) + druska. O tada viskas dar paprasčiau – likučiai apdorojami termiškai arba tik pašildomi keptuvėje, užpilami plakiniu ir maištant kepama, kol *laiką pratempianti ir įtampą padinanti muzika* iškepa. Arba galimas prabangesnis variantas – visas liekanas iš šaldytuvo (jau tinkamas vartoti iškart  – tą suvytusią morką prieš tai reikėtų apvirt/pagarint/pakept) sumaišom su anksčiau pagamintu plakiniu, pilam į kepimo formą, sviestu pateptą, pabarstom sūriu, kišam į orkaitę, o paskui pavadinam  „Namibišku (labai norėjau kaip kilmės šalį įvardint Trinidadą ir tobagą, bet nesugalvojau, kaip jį pritempt iki būdvardžio) omletu su žaliaisiais (nes, nū, ne mėlyni gi) žirneliais, pagal slaptą receptą (nes niekas tiksliai nepamena, kiek ten vakar ko idėjo) paruošta kalakutiena (nes vis tiek niekas toj makalynėj neatskirs, jog ten višta) ir saulėje nokintų (o paskui fabrike perėjusių visus devynis pragaro ratus) pomidorų padažu“. Pasisekimas garantuotas.

Opus reikalas, sakote, pieno produktai. Grietinė/varškė/jogurtas visada labai gerai įsipaišo į pyragus. Arba grietiniečius, kai kiekiai nedideli. Baigiančio galioti kefyro pakelį reikia dėti šaldiklin, po nakties išimt, leisti atitirpti, šakute subadyti, nuvarvinti ir jūs turit neaiškią kreminę masę, kažkodėl liaudyje namine ricota vadinamą, kuri labai tinka užtepėlėms. Česnakas, svogūnų laiškai, prieskoniai, ant duonos, skanaus pusryčiaujantiems. Jei prisipirkot per daug pieno, tai patys kalti. Plakit pieniškus koktelius ir virkit pieniškas sriubas, nes nieko įdomiau čia neprigalvosi. Arba turėkit dar ir jogurto likučių, apsimeskit, kad nū-bet-aš-tai-tikrai-labai-bijau-e ir elkitės va šitaip. O sūris visada tinka tokiems ir panašiems pyragams.

Aha, aha, sakiau jau – atimti klaviatūrą. Tobula žmona – irgi sakiau.


Nes nėra to blogo, ko nesuvyniotum į tortiliją/lavašą/lietinį/neuždėtum ant picos.

dsc_0742

Troškinys tortilijoj

SPAUSDINTI RECEPTĄ
Kiekis: 2 porcijos Gaminimo laikas: 15 minučių

Ingredientai

  • porcija vakarykščio lęšių ir daržovių troškinio (arba bet kokio kitokio - mano ir jūsų šaldytuvų turiniai gali ir nesutapti)
  • 2 tortilijos
  • keletas salotų lapų
  • nedidelis agurkas
  • 1/2 svogūno
  • keli šaukštai mėgstamo padažo (pomidorų, česnakinio, bet kokio)
  • sauja mėgstamo sūrio (nebūtina, bet jei jau apie likučius kalbam, tai kodėl gi ne)

GAMINAM

1

Orkaitė on: 180. Pusžiedžiais supjaustom svogūną, juostelėmis - agurką, o salotų lapus suplėšom. Tortilijas dedam ant folijos lakštų, vietom kukliai uždrėbiam pasirinkto padažo. Vienodai padalijam ką tik paruoštas daržoves ir tą likutį troškinio. Apatinį tortilijos kraštą truputį užlenkiam, čia bus dugnas. Tada užlenkiam šonus. Nežinau, kaip čia tiksliau nupasakot, tai susukit, kaip jums išeina.

2

Aha, aha, įdaro ten gali pasirodyt daugoka ir tortilija gali nenorėt padoriai laikyti susilankstyta, bet tam mes foliją ir pasitiesėm prieš tai. Kad meiliai vos suvyniotą kebabo parodiją jos metaliniais gniaužtais apspaustumėm. Viskas. Dedam į orkaitę penkiolikai minučių, tiekiam pabarstę sūriu. Skanaus.

Šaltinis: šaldytuvo turinys.

Verdiktas: Aš žinau, kad su kebabais tai nieko bendro neturi, žinau. Bet kai pasakai M., kad šiandien pietum bus kebabai, jo akys visada nušvinta. Įpročių vergė, atsiprašau.

Susiję įrašai

7 Komentarai

  • Komentuoti
    Julija
    2011.04.30 04:55

    Aha, aš irgi save įsivaizduoju tobula žmona (ta, kuri TIKRAI TINKAMAI pasirūpins vyru, atžalomis, namais ir viskuo kitu VIENU METU).
    Žodžiu, pagyvensim-pamatysim, kas ten iš mūsų gausis 🙂
    P.S. Gausis gerai.

  • Komentuoti
    Insolente.
    2011.04.30 05:30

    (…ir dar sėkmingai kils karjeros laiptais, ir turės socialinį gyvenimą, ir vieną vienetą maisto blogų.) Gausis. 🙂

  • Komentuoti
    Dalia, septyni virtieniai
    2011.04.30 14:50

    labai šaunuolė rašytoja- maitintoja, aha, aha

  • Komentuoti
    Indrė
    2011.05.02 18:41

    Yra tikrai šaunių ir nepagalvotų idėjų. Ačiū 🙂

  • Komentuoti
    Insolente.
    2011.05.03 08:01

    Man labai patinka, kai Dalia čia užsuka. Kai užaugsiu, būsiu tokia kaip ji.

    Smagu, Indre, kad visa šita grafomanija dar ir naudinga. Ačiū tau. 🙂

  • Komentuoti
    plastikiniu langu kainos
    2011.05.25 12:19

    Labai skaniai atrodo 🙂

  • Komentuoti
    Insolente.
    2011.05.26 10:40

    Ačiū. Bet ne tik atrodo. 🙂

  • Parašyk komentarą