Desertai/ Pyragaičiai

Su ir trys minutės desertui.

dsc_0654

Ak, mano negatyvų sugertuk! Žinai, šįryt aš prisiminiau.
Tas karštas vasaros dienas, kai valandų valandas sėdėdavom pievoj prie bokšto. Nes jis buvo pusiaukelėj tarp mudviejų namų, o žolė buvo tokia aukšta, kad mūsų buvimą išduodavo tik smilkstantys dūmai ir juokas. Tu visada sėdėdavai toliau nuo kelio. Ir pavasarius, ir rudenis. O kartą tikrinom, kaip atrodo bokštas Kūčių naktį.
Ir kai tu paskambinai naktį, o man atsiliepus pareiškei, kad, va, matau, nemiegi, einam pasivaikščiot. Aš išlindau iš pižamos, o per kelią mums perbėgo kiaunė.
Tas nerūpestingas dienas, vakarus ir naktis. Turgelį, stadioną, Melkastą, kultūrkę, požeminę perėją, laiptus už mokyklos, malkų rietuves už katilinės, apleistą pieninę ir pievą prie vokiečių kapinių. Klevo lapus. Pirmus kartus. Aha, aha, pastato, kur dabar prekiauja gėlėmis, kieme.

O paskui mes truputėlį paaugom ir praplatėjo horizontas.

Sėdėjom visą naktį barako virtuvėj ir kalbėjom. Nuovargis ir alkoholis pynė liežuvius, bet laisvino mintis. Pačias slapčiausias, užkištas į giliausią kampą. Svajojom garsiai, o mus girdėjo tik nedrąsiai virš Vilniaus tekanti balandžio saulė. Kalbėti negalvojant ir žinoti, kad supranta.
Prabėgo metai, o man pradėjo patikti dviaukščiai traukiniai ir suvokimas, kad lauki.
Birželį mes įsitaisėm balkone ant grindų ir gėrėm kavą. Nardėm prisiminimuose ir truputį kitaip žiūrėjom į ateitį. Su tuo šlykščiu, kaip ten jis… Realizmu, va. Tada taip atrodė.

Bet realybė pasirodė kitokia. Kažkas nusipirko tanką ir negailestingai pervažiavo per tai, ką vadinom gyvenimais, svajones sumindė taip, kaip užmindavom nuorūkas Sodų gatvėj per pertraukas. Šimtas kilometrų pailgėjo dvidešimt kartų ir dingo traukiniai, per valandą nugabenantys ten, kur pasakys, kad praeis ir tai. Bet, o visagali internete, Jandrū, praeis.

Abiem.

O paskui kokią savaitę mėginsim išgyventi pusmetį iš naujo. Kalbėsim, voliosimės paežerėse arba prie jūros, gersim vyną ir mylėsim gyvenimą. Surinksim nuolaužas, liks tik pamatai ir pieva. Tokia, kaip prie bokšto. Tik, ė, pažadėk man, kad šįkart pasirūpinsim prieštankine artilerija. O po to trečią nakties kaimynams pranešim, kad galvose gyvena zombiai. Ir viskas vėl bus paprasta. Ir mėlyni batai su kempinėmis vietoj kaspinų bus panaudoti pagal paskirtį. Ir pilni. Pirksim ką nors talpesnio. Pažadu.

Su gimtadieniu, mano moterie.


Nes tu nelabai draugauji su virtuve. O aš tau dabar negaliu kepti sausainių.
Ir todėl, kad Šiūpėlius neturi orkaitės. Nedera žmogų versti vien makaronais maitintis, ania?

dsc_0682

Pyragaitis mikrobangėje per tris minutes

SPAUSDINTI RECEPTĄ
Kiekis: 1 porcija Gaminimo laikas: 5 minutės

Ingredientai

  • kiaušinis
  • 3 nubraukti šaukštai cukraus
  • 3 šaukštai aliejaus
  • 3 šaukštai pieno
  • 2 nubraukti šaukštai saldžios kakavos
  • 1/2 šaukštelio kepimo miltelių
  • 4 nubraukti šaukštai miltų

GAMINAM

1

Susirandam didžiausią namuose turimą puodelį. Ir šaukštą. O dar geriau - kokius tris. Šakutę plakimui. Kiaušinį įmušam į puodelį ir jau anksčiau minėtąja pasidarbuojam, kiek netingim. Dedam cukrų. Plakam. Pilam aliejų ir pieną. Dar paplakam. Suberiam miltus, kakavą (jei neturim saldžios - maišom cukrų su kakava karčiąja kokiom nors proporcijom. Jei ir tokios neturim, pakeičiam miltais, bet tada įdedam ko nors skoniui pagerinti - bananą, šokolado gabalėlių, obuolį, fantazijos) ir kepimo miltelius (arba labai labai gerai išplakam kiaušinį ir nededam. Aš dėjau (cha)). Maišom, kol nelieka gumuliukų.

2

Susirandam mikrobangės instrukciją ir išsiaiškinam, kaip ja naudotis (mikrobange, nes ir kvailam aišku, kad instrukciją reikia skaityti). Dedam į ją puodelį, nustatom didžiausiu galingumu lygiai trims minutėms. Išimam (ne iš karto, po tų trijų minučių). O paskui ir iš puodelio. Prilipti neturėtų, nebent jūsų puodelis koks nors nenormalus. Todėl naudokit normalius puodelius.

3

Tada nepurškiam ant jo sintetinės grietinėlės, kaip kad padarė mano mažas sumautas prancūzpalaikis, suvokęs, kad čia dar vienas būdas mane paerzint. Galvojau, užmušiu. Pabandžiau, nieko iš to nesigavo. Bandysiu vėl. Bet mes gi apie pyragėlio patiekimą. Tai va, tinka viskas, ką mėgstat ir kas nesipyksta su cukrum. Geriausiai valgyti karštą.

4

Šaltinis: IRRI style.

Verdiktas: Buvau nusiteikus skeptiškai (kai užaugsiu, stosiu į LSD ir būsiu jų skeptikė maisto klausimais), na, žinot, mikrobangės, guminis maistais, o ir pažiūrėti jis, na, ką čia slėpti, nėr baisiai gražus. Bet jei jau abejot, tai viskuo, todėl paskui patikrint empiriškai. Nustebau. Maloniai. Kaip trims minutės – stebuklinga.

Susiję įrašai

6 Komentarai

  • Komentuoti
    Jurgita
    2011.04.26 20:14

    Kaip man patiko! Ir, nors nepažįstu tosios, kuriai skiriamos praktiškai eilės – sveikinu ir aš. Ypatingas žmogus tai, matau 🙂

  • Komentuoti
    Insolente.
    2011.04.26 20:32

    Ačiū. Už abi. 🙂

  • Komentuoti
    Justas
    2011.04.26 22:11

    Kaip vientisa.
    Aš apie tekstą. Ir jei teisingai interpretavau, tai nebuvo odė kažkokiam konkrečiam žmogui?

    Netikiu, kad mano mikrobangė taip galėtų. Bet smalsumas daro savo, privalu išbandyti. 😀

  • Komentuoti
    julė
    2011.04.27 16:43

    Labai, o. Rašyk.

    P.S., šitą mėginau frankrikėj taip pat, ir liūdnais ir linksmais prisiminimais jį apipyniau. Bet skaniausia, kai dar priberi šokolado gabalėlių, jie nusmunka dugnan ir padaro tokį auč vauč padažą.

  • Komentuoti
    Insolente.
    2011.04.28 13:58

    Ir žmogui, ir gyvenimui, ir gyvenimui be/su žmogumi, ir ir ir.

    Ji ir negali. Įrodyk, kad yra kitaip. 😛

    Rašyk – kartą Julė man sakė. Aš ir parašiau. Aš dabar visada klausysiu Julės.

    Frankrikė yra žodis, kurį iš tavęs skolinsiuos, kai laikas bus.

  • Komentuoti
    julė
    2011.04.28 15:27

    Mielai paskolinsiu. Pernai tai buvo 'francija', bet 'frankrikė' daug geriau atspindi jos pakrikimą. Ir šiaip švedų kalba gausiai smagi.

  • Parašyk komentarą