Desertai/ Duonos ir bandelės/ Mieliniai kepiniai/ Pusryčiai

Bandymai ir bandelės.

Man gėda. Dėl patys žinote ko. Tiesiog viskas vis dar ne pagal planą, visi praeiti metai – ne pagal jį.

Aš neplanavau šitokio erasmuso, neplanavau ligoninės, neplanavau akademinių, neplanavau darbo(-ų), neplanavau nevykdyt pažadų, nieko, ničnieko neplanavau. Kad tinklaraštį ims skaityt tas, kurį turėčiau vadint tėvu, su visomis to pasekmėmis – irgi neplanavau (įtikėčiau visais (ne)įmanomais dievais, tapčiau sektante, betkuo – jei tik šitai leistų man būt iš nekalto prasidėjimo, žinok šitai, tėti). Kad tai kažkaip paveiks mano motyvaciją rašyt, nepatikėsit, taip pat neplanavau. Žmogiška, kad panelė-visada-viskas-suplanuota truputį pasimetė ir įstrigo, tiesa?

Tokie tie du-vienuolikti. Metai, kai užstrigau. Pamišę. Groteskiški nelyg Chuck’as Palahniuk’as. Susipainioję ir supainioję. Tėškę veidu į purvą ir primygę batu, kad netyčia neatsikelčiau nepajutus žemės tarp dantų. Išgryninę. Metai, kurių nenorėčiau pakartot. Metai, kurių man šitaip reikėjo. Šviesesniam rytojui.


O šiemet mes juokiamės iš pasaulio pabaigos*, kuri mojuoja mums žvelgiant pro langą.

dsc_1685

Na, gerai jau, gerai, čia, kur gyvenu dabar, mes juokiamės iš visko. Labai neprastas būdas gyvent, žinokit.

Kai K. mokosi fiziką ir mes išsprendžiame trijų kūnų problemą. Nes jeigu pirmieji du sutinka, tai trečias kūnas – anokia problema.

Kai į duris paskambinęs pasiuntinukas atneša puokštę rožių. Nes šitaip mylimas mūsų namų vaikinas. Visi trys klykiam iš juoko, kol įskausta skruostus. Po keturių dienų nukarpome rožėms galvas ir paliekame styroti dailiai surištus kotus vazoje. Nes mūsų namų vaikinas nebemylimas. Ir klykiam jau beveik isteriškai.

Vakarais geriame vyną. Žiūrime filmus. Sulaukiame svečių ir kepame blynus (man reikėtų atsikratyt įpročio visus vaišint blynais, žinau). Nuolat tyčiojamės ir kandžiojamės, įžeidinėjam ir šaipomės. Vienas iš kito, patys iš savęs. Ir niekada neįsižeidžiame (išskyrus tą vieną kartą, kai alkoholio būta per daug; dabar tyčiojamės ir iš to). Ir kai kas nors atėjęs pasako, kad vien stebėt, kaip mes bendraujam, jau yra pramoga ar kad mes nelabai normalūs – nebesistebime. Gyvename kaip seriale „Draugai“, kurį taip mėgau vaikystėj. Tik veikėjai truputį labiau išėję iš proto, mat juokiamės patys, o ne įsivaizduojamų žmonių balsai, kurių įrašas paleidžiamas kaskart, kai nutinka kas nors bent mažumėlę komiško. Mat niekas šito nesugalvojo ir nesurežisavo.

Niekas nesuplanavo.

O aš bandau regzt naują meilės romaną su gyvenimu.


Ir prisimenu, kaip kepamos bandelės.

Bandelės su karamelizuotais obuoliais

SPAUSDINTI RECEPTĄ
Kiekis: 32 nedidelės bandelės Gaminimo laikas: 2 valandos 30 minučių

tešlai

  • 570 g miltų
  • pakelis (7 g) sausų mielių
  • 85 g cukraus
  • žiupsnelis druskos
  • 100 g sviesto arba margarino kepiniams
  • 290 g pieno

įdarui

  • 2 dideli obuoliai
  • 2 šaukštai sviesto
  • 2 šaukštai cukraus
  • žiupsnelis cinamono

Aptepimui

  • kiaušinis

gaminimo eiga

1

Išlydom sviestą/margariną ir paliekame pravėst, kad mielių neužmuštų (sviestas-žudikas, aaa).

2

Pieną pašildom iki 30-40 laipsnių. Dedam šaukštą cukraus ir mieles. Gerai išmaišom ir pridengę rankšluostėliu padedame šiltai, kad suputotų. Maždaug penkiolikai minučių.

3

Į dubenį dedame miltus, likusį cukrų ir druską. Supilam putojantį pieną ir margariną. Minkom. Ilgai minkom. Kol tešla nelimpa prie rankų ir girdisi pokšint. Alternatyvus „ar jau gerai išminkyta“ patikrinimo būdas: jeigu jau pajutote riešuose raumenėlius, kurių neįtarėt esant, reikia minkyti dar penkias minutes.

4

Dedam tešlą į dubenį, uždengiam rankšluostėliu, pastatom šiltai ir leidžiam padvigubėt. Maždaug valandai.

5

Per tą laiką pasiruošiam obuolius. Nulupam, supjaustom kubeliais. Keptuvėje/nedideliam prikaistuvy užverdam cukrų ir sviestą. Tiesiog sudedam juos ten, statom ant ugnies ir maišydami laukiam, kol masė pasidarys vienalytė ir ims putot. Dedam cinamoną ir obuolius. Vis dar maišydami kaitinam, kol obuoliai vos vos suminkštėja, o karamelė ima driektis siūlais. 5-7 minutes. Ataušinam.

6

Pamiltuojam stalą. Padalijam tešlą į tris dalis ir iš kiekvienos iškočiojam po apskritimą. Maždaug 4-5 mm storio. Apskritimą keturiais pjūviais padalijam į 8 dalis. Kaip kokią picą. Ant kiekvieno trikampėlio plačiosios dalies dedam šaukštelį įdaro ir susukam. Dėliojam į miltais pabarstytą skardą(-as), pridengiam, kildinam 20-30 minučių.

7

Orkaitė on - 180 laipsnių. Kol kaista, išplakame kiaušinį su šaukštu vandens ir aptepame bandeles. Kepame apie 20 minučių. O dar geriau - kol iškeps.

Šaltinis: tešla- iš Kepyklos nr. 5 (Jule, vyno.), įdaras – iš kažkurios galvos kertės

Verdiktas: argi būna neskanių bandelių su obuoliais?

*Mama, mama, už ką?
Vėl amfa iš ryto
Vėl –
cigarilė, RedBull
Kai neperveda stipkės –
čefyras iš Taupos gruziniško čaj
Mama, mama , kodėl?
Aš, tu, dugnas,
kaštonai, nepasakokit man apie
žydėjimą
Mačiau trečią ryto
Prie pasaulio pabaigos
Mama, mama, juk jis baigsis?
Stotelės, galvos skausmas,
klavišai iš vatos,
kada taipini alkūnėmis?
Tegul nebūna happyendo
Happyendas juk madchenbuchromantikams
Tik reikia
Keltis
Ir eiti
Vėl kažkur pirmyn,
Vėl amfos iš ryto,
Viskas bus gerai,
Mylimiesiems miegant vienintelis
Kerštas pasauliui –
Prikabinti prie sienos eilėraštį.

Susiję įrašai

14 Komentarai

  • Komentuoti
    Renata
    2012.01.04 11:08

    Smagu, kad sugrįžai. Tavo įrašus galėčiau skaityti ir skaityti 🙂

  • Komentuoti
    Insolente.
    2012.01.04 13:16

    Ačiū, Renata. Glosto tokie žodžiai tenai kažkur kairiau po krūtinkauliu. 🙂

  • Komentuoti
    egidija
    2012.01.04 14:22

    Sveika sugrįžusi, žinok – labai pasiilgom visi 🙂 O 2012-ieji būs geresni, net neabejok 🙂

  • Komentuoti
    Jurgita
    2012.01.04 15:13

    Inga grįžo! Liuks 🙂
    Su istorijom ir bandelėm – tobulas derinys 🙂
    Gerų – pačių geriausių – metų!

  • Komentuoti
    julė
    2012.01.04 20:22

    *
    ir
    *
    ir
    ži
    nok
    kiek

    ak
    ak

    gy
    vai

    o
    kokie
    tavo
    artimiausi
    penktadieniai
    sakyki

  • Komentuoti
    Insolente.
    2012.01.04 20:42

    Ėėė, koksai pasitikimas! Ačiū, merginos. Baisiai motyvuojat šįsyk nepalikt likimo valiai. Nei blogo, nei du-dvyliktų, nei gyvenimo. 🙂

    Šis, Jul, – garantuotai tavo!

  • Komentuoti
    Viktorija
    2012.01.04 21:59

    Tikiuosi ir aš, kad nepaliksi visko likimo valiai! Smagu vėl skaityti Tavo blogą! 🙂

  • Komentuoti
    Insolente.
    2012.01.05 09:56

    Ačiū, Viktorija. 🙂

  • Komentuoti
    Asta
    2012.01.05 11:03

    Inga, pagaliau! 🙂 Jaučiau, kad grįši, ir tyliai laukiau 🙂 O dabar garsiai džiaugiuos, gera tave skaityti! :))

  • Komentuoti
    Insolente.
    2012.01.05 13:11

    O kur aš dėsiuos negrįžus, kai geriau pagalvoji. 🙂 Dėėėėkui, Asta. 🙂

  • Komentuoti
    Egle
    2012.01.08 07:40

    Sveika, sugrįžus į gyvenimą. Kad ir virtualų 🙂
    Smagu jumi matyti 🙂

  • Komentuoti
    Insolente.
    2012.01.10 16:48

    Dėkui, Egle. 🙂

  • Komentuoti
    Būtybė
    2012.01.10 18:39

    Įdomu, gianialu, nepaprasta, skanu – Inga

  • Komentuoti
    Insolente.
    2012.01.10 19:47

    /me susikuklina.

  • Parašyk komentarą