Desertai/ Keksai ir keksiukai

Miegas ir keksiukai.

dsc_1735

Aš miegu ant čiužinio, kuris susilanksto į pufiką.

Galėčiau nusipirkt lovą su stalčiais patalynei. Vienam laikyčiau pagalves, į kitą sukraučiau visus o gal kada prireiks kategorijai priklausančius daiktus. Bėda ta, kad visų mano daiktų arba man reikia dabar, arba tikrai reiks ateity. Jokių o gal – antras stalčius stovėtų tuščias, o šitai yra baisiai neekonomiška, nes kam pirkti lovą su stalčiais, jei jais deramai nesinaudoji, a? Todėl neperku.

Galėčiau nusipirkt lovą su dėže patalynei. Sumesčiau tenai visas taškuotas antklodes ir baltas paklodes metodu belekaip, uždaryčiau, užtiesčiau dryžuotą pledą ir išlyginčiau raukšles – bet šitai būtų grįžimas į senuosius elgesio modelius: kruopščiai ištiesinam plaukus, kad paslėptumėm netvarkas kaukolėj. Spindesys ir skurdas, dėkui, gana. Todėl neperku.

Galėčiau nusipirkt lovą, kuri tėra karkasas ir čiužinys. Bet tai kur tuomet dėt patalynę ir kas šluos palovį? Todėl neperku.

Aš miegu ant čiužinio, kuris susilanksto į pufiką. Ir kurio niekada į jį nelankstau. Jei tenai pastatyčiau lovą, garantuotai nusimuščiau koją į jos kampą maždaug kas antrą kartą eidama į balkoną. Ok, meluoju. Žinant mano ypatingą sugebėjimą nuolat kaip nors save žioplai sužalot (tie, kuriems nuolat skundžiuosi, kad K. mane muša, pamirškit, kad šitai skaitėt, ir toliau tikėkit, kad čia jos darbas, ačiū), koją nusimuščiau kaskart.

Aš miegu ant čiužinio, kuris susilanksto į pufiką.

Todėl nebeišlipu iš lovos ne ta koja.


Aš persūdžiau keksiukus. Kondensuoto pieno keksiukus. Persūdžiau. Daugiau taip nedarysiu ir jie bus nauji mano mylimiausi keksiukai.

Kondensuoto pieno keksiukai

SPAUSDINTI RECEPTĄ
Kiekis: 14 keksiukų

Ingredientai

  • 150 g sviesto
  • 60 g cukraus pudros (anądien darbe sakė, jog reikia rašyti „miltelinis cukrus“; gerai, kad čia ne darbas ir nereikia vartot visokių negražių žodžių junginių)
  • 1/2 šaukštelio vanilinio cukraus
  • žiupsnelis druskos
  • 2 dideli kiaušiniai
  • 160 g kondensuoto pieno
  • 135 g miltų
  • 1/2 šaukštelio kepimo miltelių

GAMINAM

1

Sviestui leidžiam atšilt iki kambario temperatūros.

2

Orkaitė on - 170 laipsnių. Į sviestą sudedam cukraus pudrą, vanilinį cukrų, saikingai druskos ir plakam, kol masė tampa puri (maždaug tris minutes maksimaliom apsukom, jei kalbėsim visiems suprantama kalba).

3

Po vieną įplakam kiaušinius, t.y., įmušam kiaušinį, minutę plakam, vėl kiaušinis, vėl minutė. Supilam kondensuotą pieną. Gerai išmaišom.

4

Įsijojam miltus sumaišytus su kepimo milteliais. Dar kartą gerai išmaišom. Keksiukų kepimo formą, kuriai įsigyti paaukojom pinigus iš suknelių fondo, ištepam sviestu arba pridėliojam į ją popierėlių keksiukams. Užpildom tešla tris ketvirtąsias formelės. Kepam maždaug 25-30 minučių. Kol iškepa, t.y.

Šaltinis: beveik pagal Astą.

Verdiktas: jų baisiai smagi tekstūra ir drėgnumas. Galų gale: jie buvo persūdyti ir juos vis tiek suvalgė. Tai jau šį tą sako, ania?

Susiję įrašai

25 Komentarai

  • Komentuoti
    Justinas V. D.
    2012.01.10 17:36

    Keksiukai buvo tikrai skanūs. Vargiai sustojau ties trejais!

  • Komentuoti
    Diana
    2012.01.10 18:57

    Aš miegu ant čiužinio, kuris susilanksto į pufiką.

    Todėl nebeišlipu iš lovos ne ta koja.

    Va šitas buvo taikliausias )).
    Aš kartą keksą,vietoj cukraus pudros, kepimo milteliais apibarsčiau. Va čia tai buvo 'sodos' sproginėjimas burnoje.

  • Komentuoti
    julė
    2012.01.10 19:20

    O aš, o aš kartą sumaišiau cukrų su druska. Ne, turiu omeny, rimtai. Ir galvojau, fck, kodėl morengas taip neiškilo.
    Žinok, net aš jo nevalgiau tada!

  • Komentuoti
    Insolente.
    2012.01.10 19:45

    jvd, o tau būna neskanių saldumynų? 😀

    Čia, Diana, ir buvo visos įžangos esmė. Tik, aišku, pamiršau paminėt, kad visada egzistuoja tikimybė ne tuo šonu išsirist, bet liaudis apie tai nekalba, tai mes ją ignoruosim.
    Ėėė, o tai kokiais kiekiais tu kepimo miltelius perki? 🙂

    Jul, kuo apsvaigus buvai, kad šitaip? Nes, ėėė, tokios sumaištys ramybės būsenoje egzistuot negali, ar ne taip?

  • Komentuoti
    julė
    2012.01.10 19:47

    Na, ten buvo toks vakarėėėėlis, ir išeidama iš jo pasiėmiau tokį maišeeeeelį su baltais miltukais… Ir tą vakarą kepiau morenginį vyniotinį… Jo, jo, atsimenu, jo. Tik nepažįstu tų draugų.

  • Komentuoti
    Insolente.
    2012.01.10 19:51

    Ir tai buvo pirmasis morenginis vyniotinis, kurio gamybos aprašyt LR įstatymai neleido. 🙂

  • Komentuoti
    julė
    2012.01.10 19:56

    Šššš! Didysis Brolis mus stebi!

  • Komentuoti
    Diana
    2012.01.10 21:21

    Aš gi 'didysis' kepėjas, kam abejonių kyla? /
    😀

    Išskirtinė 100 g pakuotė.
    Ir cukraus pudros irgi tiek pat buvo.

  • Komentuoti
    Insolente.
    2012.01.10 21:31

    Tu tuo tikra, Jul, ir aš jam mirksiu bei mojuoju nebe reikalo? 🙂

    Ak, tai va kame čia bėda. Nū, Diana. Kas perka cukraus pudrą ne po puskilį, a? 😀

  • Komentuoti
    Sandra
    2012.01.10 21:40

    Super įrašas (pasakyčiau dar ką nors protingo, bet čia visa mano iškalba ir baigės). Tiesiog super 🙂

  • Komentuoti
    Insolente.
    2012.01.10 22:34

    Kaip smagu! Ačiū. 🙂

  • Komentuoti
    Justinas V. D.
    2012.01.11 00:23

    Būna neskanių saldumynų. Pvz., kažkodėl nemėgstu morenginių pyragaičių. Dar tiesiog nekenčiu tiramisu. Net nežinau kodėl, bet tiramisu mano skonio skalėj yra maždaug ties „nevalgoma“.

  • Komentuoti
    Insolente.
    2012.01.11 15:56

    Ok, dėl morengų ginčytis labai nepulsiu, tikrai esti skanesnių dalykų, bet tiramisu… Gal tu tiesiog niekados neragavai jo tinkamai paruošto?

  • Komentuoti
    Anonimiškas
    2012.01.14 21:01

    Keksiuku receptas tikrai nuostabus 🙂 atsivalgyt neimanoma 😉

  • Komentuoti
    Insolente.
    2012.01.15 17:25

    Smagu, kad patiko. Ir baisiai gerai, kad atsivalgyt nepavyksta – nėra čia ko skanių dalykų perkelt į ėėė-atsibodo sąrašiuką. 🙂

  • Komentuoti
    Anonimiškas
    2012.02.01 15:09

    Fantastiski keksiukai mmmmmm…Skanesniu neragavusi…Negalejau sustoti ju valgyti :D:D.

  • Komentuoti
    Insolente.
    2012.02.01 20:47

    Jėga!

    Rimtai. 🙂

  • Komentuoti
    dolė
    2012.02.05 13:11

    Man neaišku. Ar norint kept keksiukus, būtina įsigyti tą special kepimo formą? Ar neužtektų vien tik tų spalvotų gražių popieriukų? Jei apšviesit liksiu dėkinga. 🙂

  • Komentuoti
    Insolente.
    2012.02.05 14:10

    Teoriškai – reikėtų, popierėlis nėra pakankamai tvirtas, kas prikrautas tešlos išlaikytų formą. Žinoma, keksiukai iškeptų, bet labai suplokštėtų ir kitaip nedailūs būtų. Praktiškai – jeigu imsim ne vieną popierėlį, o kokius tris ar penkis, forma turėtų išsilaikyt. Paskui „perteklinius“ popierėlius reikia nuimt ir pasidėt stalčiun kitiems kartams, tačiau, ėėė, nekainuoja karvės toji forma, o ir panaudojimas jos baisiai įvairus, ne tik keksiukai. Baisiai smagu joje kept mini-omletus ar maltos mėsos kepsnius su įdarais. Ir dar daug ką. Labai siūlau įsigyt. 🙂

  • Komentuoti
    dolė
    2012.02.14 09:38

    Ačiū!! Ech, tikrai sugundėt, įsivaizduoju, kad maltos mėsos kepsniukai su įdarais būtų mmmm kokie fainulkos… 🙂

  • Komentuoti
    Insolente.
    2012.02.19 20:17

    Džiaugiuosi paskatinus teisingiems pirkiniams. 🙂

  • Komentuoti
    Ramkyte123
    2012.02.29 14:20

    O kam druskos?:) Butina?

  • Komentuoti
    Insolente.
    2012.03.04 15:54

    Sakyčiau, kad būtina. Druska būtina į praktiškai visus kepinius – mažas žiupsnelis paryškina kitus skonius, padaro gaminį turtingesnio skonio. 🙂

  • Komentuoti
    Anonimiškas
    2012.03.30 06:02

    Sakykit,jeigu kepciau keksa,ar nereiketu dvigubint produktu normos,nebus per mazas is tiek?

  • Komentuoti
    Insolente.
    2012.04.01 21:20

    Spustelkit ant šaltinio nuorodos, tenai kiekiai nurodyti keksui. 🙂

  • Parašyk komentarą