Kiti/ Pusryčiai/ Užkandžiai/ Užtepėlės

Juokingai būna ir susimalkim riešutų sviesto.

dsc_0483

šeštadienį (!!!) riedėdama darban mąsčiau – juokingai būna

kai prisiekinėji, kad va, pasiimu popierėlį ir viskas, daugiau jokio mif’o, išvis – jokio mokslo bent jau metus, jokių sesijų, jokių konstantų variavimo metodų – o tada užpildai reikiamus dokumentus ir didelėm akim lauki rugsėjo. nes kitaip negali. nors keptuve per šonus vanok – negali

kai esi daugiau kaip šimtu-pem procentų tikra, jog niekada, o niekada nedirbsi jokioj nepatogioj vietoj miesto pakrašty, nes pernelyg brangini laiką – o tada atrandi, jog baisiai smagu kasdien po dvi valandas skaityti knygas riedant į ir iš. net šeštadienį, jei taip labai reikia

kai rodosi, jog vasara, nepraleidus savaitėlės-kitos tenai, kur tau leidžiama pabūti kiek atokiau nuo šitos prakeiktos-per-daug-analizuojačios/racionalizuojančios/idealizuojančios galvos – ne vasara; jog jeigu  viskas gerai – čia tik neigimai/bėgimai/gynybos; o tada nubundi, apkabini ir žinai, kad nebereikėsią, kad šitą vasarą būsią kitaip

kai prisigalvoji savų taisyklių, prikuri demonų iš palovio dulkių, apsitveri tvorom, kurios kalina vietoj saugojimo
o tada pokšt-budūkšt-kibildinkšt ir jų nebelieka

juokingai būna


mūsuos dabar labai aktualus riešutų sviestas. ant riekės duonos, pusryčiams. bėda ta, kad gardžiausias jis – M&S, iki kurio nė vienas mudviejų nedavažiuojam (tuose, kurie arčiau namų – per daug priemaišų). ir iš tikrųjų – visa laimė, nes šitaip atsiranda paskatų, kurių rezultatas lūkesčius pranoksta. ta prasme, jis tooooks riešutinis, toks, žinot, besiveliantis aplink gomurį ir sutraukiantis žandikaulį, toks, koks, mano galva, ir turi būt riešutų sviestas. o pasigamint jį taip paprasta, kad net nejauku, jog tik dabar prisiruošta.

Žemės riešutų sviestas

SPAUSDINTI RECEPTĄ
Kiekis: 350 gramų Gaminimo laikas: 15 minučių

Ingredientai

  • 350 g skrudintų ir sūdytų žemės riešutų*
  • 15 ml riešutinio arba bekvapio/beskonio aliejaus (šiukštu, ne alyvuogių)**

GAMINAM

1

Išsitraukiam iš spintelės vituvinį kombainą ar panašų įtaisą, kuriam nieks nebaisu - ir mėsą kapoja, ir miltus iš avinžirnių sumala. Nereik labai mandro - mums užteko tokio.

2

Suberiame riešutus. Malam. Nei ilgai, nei nuobodžiai - kol riešutai miltais pavirsta ir ima į gabalus kibti. Pilam šaukštelį aliejaus. Malam toliau. Masė po truputį sviestiškėja. Kai pastebim, jog trintuvui dirbant masė konsistencija nesikeičia. Tuomet vėl pilam aliejaus. Ir taip tęsiam tol, kol gaunam norimos konsistencijos sviestą. 

3

Jei norisi saldžiai - malimo pabaigoje įdedam šaukštą medaus ir cinamono. Ar cukraus ir vanilės. Ar beleko.

4

Viskas. Vamgom, o likusį saugom stiklainėly šaldytuve.

PASTABOS

* galima ir, ko gero, būtų teisingiau riešutus skrudinti ir sūdyti patiems

** jei jūs turit mandrą kombainą, aliejaus gali nereikėt - sumals ir šiaip.

Šaltinis: internetai, t.y., gaminta pagal iš ten gautą bendrą suvokimą.

 

Susiję įrašai

12 Komentarai

  • Komentuoti
    Kepinių namai
    2013.09.02 11:37

    Tas "nesimokysiu daugiau niekada" labai jau pažįstamas:) man į senatvę mokymasis irgi labai jau prie širdies pasidarė … ir riešutų sviestas belekaip skanus, tik aš iš lazdyno riešutų darau :D.

  • Komentuoti
    Rūta
    2013.09.02 15:47

    Malsiu, nors šiaip jau parduotuvėj stengiuosi pro tą lentyną praeiti užsimerkus, kad nesigundyčiau 🙂 O aš prisiekinėdama, kad jau daugiau niekada ištempiau visus 10 metų be pertraukos :))))

  • Komentuoti
    Indrė
    2013.09.03 05:51

    Joooo reiktų ir man pasidaryt riešutų sviesto, tik vis ruošiuos naminei riešutelai. Nes jei jau vykstu į Vilnių ir M&S būna pakeliui visad imu 2-3 stiklainiukus to su gabaliukais. Ir paslepiu spintelėn ir nevalgau 😀

  • Komentuoti
    Vilma
    2013.09.03 10:53

    Dėl mokslų puikiai suprantu… Po šešių metų pertraukos, su vaiku ant rankų ir įkopusi į ketvirtą dešimtį šiemet vėl pradėsiu varstyti Chf duris. 🙂

  • Komentuoti
    Indrė
    2013.09.03 13:03

    Žiū populiarūs metai studijoms – aš ir po 2 m eisiu vėl univeran, Beata eis magistro, o dar tu 🙂

  • Komentuoti
    Vilma
    2013.09.04 07:20

    Aha. 🙂

  • Komentuoti
    Insolente.
    2013.09.10 05:34

    _į senatvę_ – tarė ji ir, užkišusi už ausies žilą plaukų sruogą, pasiramščiuodama lazdele nuėjo paštan pensijos atsiimt…

    gėdos turėt reikia tokiam amžiuj senatvę minėt. 🙂

  • Komentuoti
    Insolente.
    2013.09.10 05:38

    aš irgi šito bijau, Rūta! o tai įkyrios mintys kamuoja, kas čia tie dveji meteliai, pralėks, praskries su vėjais ir apie ką tada disertacija. tada einu malt sviesto, nes jau vėl baigėsi, kad tik anų atsikratyčiau. :}}

  • Komentuoti
    Insolente.
    2013.09.10 05:50

    o tai jisw tavo namuos pats neišnyksta? nes mūsiškiuos tokią savybę turi. tik spėju apsisukt ir žiūūū, tuščias stiklainėlis. bildukai, ne kitaip :]

  • Komentuoti
    Insolente.
    2013.09.10 05:52

    man vis dar liūdna, kad užrakino duris, per kurias iš MIF į ChF buvo galima patekt. kažkaip mažesnės atskirtis nuo pasaulio rodydavosi. 😀

    ir šiaip, man rodosi, kad mokslams nėr netinkamo laiko. rimtai, nėr.

  • Komentuoti
    Monika
    2013.10.17 19:56

    O pas mus naminis riešutų sviestas baigia ištirpti per nepilną savaitę. Manasis net pasisakė labiau mane mylįs už šitą meno kūrinį. O aš, aišku, nutylėjau, kad meilės čia Inga nusipelnė… 😀
    Ačiū, beviltiškai skanu 🙂

  • Komentuoti
    Insolente.
    2013.10.21 16:14

    taigi ne aš maliau, ne aš paskui bliūdus ploviau, vadinasi, ir meilė ne man. 😀

    🙂

  • Parašyk komentarą