Desertai/ Keksai ir keksiukai

Taip, kaip reikia, ir varškės keksas

DSC_0310_3

dėžės išpakuotos, lėkštės ir kilimai nupirkti, daiktai pamažu ima rast intuityviai patogias vietas, trūksta tik lovos ir sprendimo prieskonių indeliams. ir gal dar miego. nedaug, tik kokį kartą iki devynių. bet rytai jau šviesūs, jau įkvepia – dar pokyčių, sako. ir tada lendi iš patalų, statai pėdas ant vėsių grindų (hipotetiškai – iš tikrųjų, meškiškai nerangiai nusirideni nuo čiužinio) ir darbe dieną pradedi nuo aš išeinu

ir viduj sproginėja. K. vis kartoja, kad mums visada viskas bus gerai – nes mums tiesiog taip būna. ir šįkart abejones, sykiu su tuščiais stiklainiais, nešu rūsin – nes o kam, sakykit, jos man, jei išties, net jei pradžioje atrodo priešingai, viskas baigiasi taip, kaip reikia. ne taip, kaip planavai, kai tau buvo šešiolika ir gyvenimas rodės labai sudėliojimas (o, naivus vaike, kiek aš dabar tau papasakočiau) ar kai baigei universitetą ir dalykai vis dar buvo kontroliuojami ir aiškūs (nes jau turi darbą – su perspektyva. ir tu pati – su perspektyva. ir perspektyvos netgi sutampa, žengia šonais susiglaudusios – ir tik po kokių trejų metų suvoki, kad to neužtenka). netgi ne taip, kaip galvoje dėliojosi pernai, kai panašiu metu irgi sakei išeinuir išėjai, ir viskas buvo priešingai nei tikėjaisi

nes galų gale – viskas taip, kaip reikia. ne visam likusiam – tik šiam momentui. ir šito – daugiau nei pakanka

(tik šitose permainose aš imu darytis kiek paranojiška – man vis atrodo, kad neišjungiau viryklės ar ne iki galo uždariau šaldiklio duris. arba – dar geriau – pakviečiu draugus vakarienės, suplanuoju maistą, sudėlioju pirkinių krepšelį ir veiksmų eilę, o paskui negaliu užmigt, nes man atrodo, kad Artūras nevalgo morkų, o juk desertui tai morkų pyragas, ir salotose – irgi morkos, ir visur morkos, kas man su tom morkom. paskui, žinoma, paaiškėja, jog viskas išjungta ir uždaryta, jog visi mėgsta morkas, jog, netikėta, viskas taip – kaip reikia)


man rodos, aš ją radau – tą kekso tekstūrą, tą drėgmės ir purumo santykį. bandžiau visaip: visiškai klasikinį, kur visko dedama vienodai (Belka rašė plačiau čia), bet man norėjosi drėgnesnio ir mažiau trapaus; jogurtiniai, kefyriniai ir su pasukomis – minkšti ir purūs – labai gardūs, bet per mažai keksai. ir tada pas Kristiną (beje, labai šaunus tinklaraštis – kiekvienas įrašas: ir pamoka, ir istorija) radau varškės keksą. tada dar truputį pasidomėjau, truputį paeksperimentavau ir – fanfaros ir fejerverkai – tas keksas

keletas pastabų:

varškę reikėtų naudoti pusriebę ar riebią, kiek įmanoma sausesnę. prieš dedant į tešlą – būtina pertrint per sietelį ar porąsyk permalt mėsmale. liesa varškė keksą daro kiek guminį, drėgnesnė varškė (ta, stačiakampiuose pakeliuose ar kibirėliuose) skystina tešlą, nepertrinta varškė paliks gumuliukų tešloje ir tekstūra nebus tokia vientisa

soda dedama nenugesinta – varškė yra rūgšti, soda su ja reaguos kepant ir kepinį išpurens tuo metu ir tiek, kiek reikia. poskonio nesijaučia. kepimo milteliais keisti nerekomenduoju – sunkesnėms tešloms, tokioms, kokia yra ir šita, su rūgusio pieno produktais, soda yra tinkamesnė kildymo medžiaga

apelsino žievelė ir šokoladas nėra būtini – čia mano maži iškrypimai – keksas puikus ir be priedų. bet jei norisi – dar puikiai tiks citrinos žievelė, razinos, kiti džiovinti vaisiai ir uogos, įvairių rūšių šokoladas, dalį miltų galima keisti kakava ir gaminti šokoladinį ar marmurinį keksą

Varškės keksas

SPAUSDINTI RECEPTĄ
Gaminimo laikas: 1 valanda 15 minučių

Ingredientai

  • 150 g sviesto
  • 300 g cukraus
  • 4 kiaušiniai
  • 300 g pusriebės sausos varškės
  • 1 apelsino žievelė
  • 1 šaukštelis sodos
  • 300 g kvietinių miltų
  • 100 g pieniško šokolado

GAMINAM

1

Visi produktai turėtų būti kambario temperatūros, tad išimam juo iš šaldytuvo likus keletui valandų iki kepimo.

2

Didelę kekso formą išklojam kepimo popierium. Įjungiam orkaitę kaisti - 180 laipsnių.

3

Varškę pertrinam per sietelį, į ją įtarkuojam apelsino žievelės oranžinę dalį.

4

Sviestą išplakam su cukrum iki purios masės - 2-3 min. Po vieną įplakam kiaušinius, kaskart paplakdami po minutę prieš įmušant kitą kiaušinį. Sudedam varškę su apelsino žievele ir darsyk gerai išplakam.

5

Šokoladą sukapojam nedideliais gabalėliais. Miltus persijojam su soda ir įmaišom šokolado gabalėlius. Visą mišinį beriam į tešlą ir šaukštu maišom tol, kol nebematyti sausų miltų, tačiau dar yra miltų gumuliukų ir tešla nėra vientisa.

6

Tešlą sudedam į kepimo formą ir kepam 45-60 minučių, kol įkištas ir ištrauktas medinis pagaliukas lieka sausas. Leidžiam 10 minučių praaušti kepimo formoje, tada perkeliam ant grotelių ir atvėsinam iki galo. Nesuvalgytą laikom sandarioje dėželėje kambario temperatūroje.

Susiję įrašai

1 komentaras

  • Komentuoti
    Margarita
    2017.06.12 14:25

    Ką tik iškepiau. Purus minkštas ir labai skanus. Ačiū Jums nes varškės kekso skanaus jau labai seniai ieškojau

  • Parašyk komentarą