Desertai/ Pyragai

Fiksuoju pavasarį ir svajonių pyragas

aš overthink’inu. nuolat, dideliais ir sveikatai nesaugiais kiekiais. naujai idėjai išsilukštenus iš kiauto kažkurioj smegenų kertėj, aš pirmiausiai nupaišau visus įmanomus scenarijus: ką daryt, kad mintis virstų kūnu, ir kas bus, jei pavyks, o jei ne – kas tada, o po to, o vėliau – vienai pabaigai vejant kitą aš išgyvenu šimtus pergalių ir nesėkmių nė nepakėlus galvos nuo pagalvės. ir dar, žinoma, dichotomiškai – nieko per vidurį, tik į pietus arba šiaurėn. ir šitaip kasnakt, kiekvieną rytą džiovinantis plaukus ir kasdien po pietų, kol laukiu prie kavos aparato

vietoj to, kad tiesiog pabandyčiau

bet aš noriu kitaip, todėl labai negalvojus sakau, kad reikia kokį sykį per keletą mėnesių papasakot apie savo atradimus. nes informacijos srautai per dideli, nes man patinka skaityt, ką suranda, paragauja, perskaito, pažiūri, išklauso, išbando kiti. gal, sakau, ne man vienai. todėl fiksuoju pavasarį

pavasario skaitiniai – Mark Manson. aš nemėgstu šitaip reikia gyventi tipo skaitinių, o ir šitas neatveria naujų pasaulių, bet toks jausmas, kad dalykus, kuriuos nešiojausi galvoj ar nujaučiau, bet nesuvokiau, surikiuoja gražiom eilėm ir viskas ima darytis aiškiau ir paprasčiau

pavasario kulinariniai skaitiniai nr 1 – Golden: Sweet & Savory Baked Delights from the Ovens of London’s: tokia truputį dirbtinai romantiška restorano rutina, bet sueina labai gerai, nes kartais reikia, jog viskas būtų gražu ir spalvota. ir receptai, receptai! apie sekmadienių bandeles jau pasakojau. ir pažadu, čia tik pradžia

pavasario kulinariniai skaitiniai nr 2 – Giedriaus Vilpišausko „Virtuvės užkariavimo menas“: labai daug visiškai basic dalykų ir yra receptų, kuriuose siūloma ant duonos užtept sviesto ir uždėt dešros, bet čia radau pakankamai daug ir gerų paaiškinimų apie maisto chemiją ir biologiją – dalykus, kuriuos nujaučiau ir darydavau, nes taip geriau gaunasi, tik nežinojau, dėl kokių priežasčių. dabar žinau

pavasario juokas – improvizacijos teatras Kitas Kampas: nes nėr didesnio džiaugmo, kaip žiūrėt į žmones, kuriuos visiškai išneša tai, ką jie daro. ypač, kai tai dar ir pavyksta

pavasario dienos pietūs nr 1 – pancho: vietos mažai (bet yra erdvių aplink), eilės didelės (bet juda), tačiau maistas! kukurūzinė duonelė, nors mažai ką bendro turi su duona-kaip-mes-ją-suprantam, yra kos(t)mosas, o pasigamint neskanų taco, kai ingredientai puikūs, reikia išskirtinio talento

pavasario dienos pietūs nr 2 – Kinza penktadieniais. nors naan duonelės ten nežiba, o sriuboj, nors ir sakė, kad jautienos, vis tiek labai jaučiau avienos poskonį (o jei jos nemėgsti, tai nėra pliusas), bet šventinis plovas išties yra šventė – liežuviui ir dūšiai

pavasario falafeliai – Elite Cafe & Shawarma: tokius aš ir įsivaizduoju svajonių falafelius. traškius išorėj, minkštus viduj, subalansuotais prieskoniais, neprisigėrusius riebalų. mėsoj trūko skonio, humusas buvo truputį per vandeningas, bet falafeliai – dievų maistas

pavasario e-shopas – riešutai internete: gardūs, nebrangūs, padarius užsakymą iš ryto, gaunu kitą dieną, bet svarbiausia – jie turi skrudintų ir kapotų lazdynų riešutų, o migdolų plokštelės, dėmesio, kainuoja mažiau nei patys migdolai; pyragų kepėjo svajonė, ne parduotuvė

pavasario pyragas – po brūkšniu


David Lebovitz sakė, jog it’s the cake of my dreams – ir aš negaliu nepritart. nes viskas su juo labai gerai: ir traškūs karameliniai migdolai, ir biskvitas, ir – ypač – tas sluoksnis per vidurį, kur karamelė susitinka su biskvitu – maždaug ties šita vieta pagalvoji, kad meh, kiek čia kartų ta lietuviška vasara leidžia su maudymke pabūt. ir atsirieki nū dar čiut čiut

dar vienas gerumas – karamelė išverdama labai paprastai, be rizikos, kad sudegs ar išsisluoksniuos, o visas pyrago ruošimas, neskaitant kepimo laiko, užtruka 15 minučių. vienintelė grėsmė – karamelizuoti migdolai pagaminami kiek iš anksto ir labai skanūs vieni patys, tad neuždengus puodo ir nepadėjus jo kiek tolėliau nuo savęs ir kitų aplink virtuvę besisukiojančių, paskui gali tekt valgyt vien biskvitą

Pyragas su karamelizuotais migdolais

SPAUSDINTI RECEPTĄ
Kiekis: 20 cm skersmens pyragas Gaminimo laikas: 1 valanda

Tešlai:

  • 50 g sviesto
  • 2 kiaušiniai
  • 100 g cukraus
  • 1/2 šaukštelio vanilinio cukraus
  • 50 g pasukų*
  • 100 g miltų
  • 2/3 šaukštelio kepimo miltelių
  • žiupsnis druskos

Karamelizuotiems migdolams:

  • 80 g rudojo cukraus
  • 80 g sviesto
  • 40 g pieno
  • 1/2 šaukštelio vanilinio cukraus
  • 1/3 šaukštelio druskos
  • 100 g skrudintų migdolų plokštelių**

Gaminam:

1

Įjungiam orkaitę kaisti - 165 laipsniai. 20 cm skersmens kepimo formą išklojam kepimo popierium.

2

Maišom tešlą. Jai skirtą sviestą išlydom ir atidedam į šoną - kol gaminsim visa kita, pravės. Miltus sumaišom su kepimo milteliais ir druska.

3

Kiaušinius, cukrų ir vanilinį cukrų išplakam iki purios balkšvos masės - maždaug 5 minutės didelėmis plaktuvo apsukomis. Beriam 1/3 miltų ir atsargiai išmaišom šaukštu - stengiamės, kad kuo mažiau į kiaušinius įplakto oro pabėgtų. Tuomet supilam 1/2 pasukų, vėl atsargiai maišom. Tuomet vėl 1/3 miltų, išmaišom, likusios pasukos, išmaišom, likę miltai, išmaišom.

4

Supilam sviestą, paskutinįsyk išmaišom. Stengiamės, kad nesimatytų gelsvų sviesto ruoželių, bet jei tešla nėra iki galo vientisa, yr koks vienas gumulėlis miltų ar lašas sviesto paviršiui - nieko tokio. Supilam tešlą į kepimo formą, paviršių išlyginam ir dedam į orkaitę - maždaug 30-35 minutėms, kol praeina medinio pagaliuko testą.

5

Kol pyragas kepa, pasiruošiam karamelę. Nedideliais gabalėliais supjaustytą sviestą, cukrų, pieną, vanilinį cukrų ir druską sudedam į nedidelį prikaistuvį. Kaitinam vis pamaišydami, kol užverda, tuomet verdam dar 2-3 minutes, kol masė pradeda tirštėt. Nukeliam nuo ugnies ir įmaišom migdolų plokšteles.

6

Kai pyragas iškepęs, traukiam į lauk iš orkaitės ir jos temperatūrą pakeliam iki 200 laipsnių. Kol orkaitė kaista, dar šiltus (jei atvėso, pašildom) migdolus ir karamelę išdėliojam ant pyrago viršaus - tolygiai, nespaudami. Grąžinam į orkaitę ir kepam 8-10 minučių, kol karamelė tarp riešutų ima burbuliuot.

7

Iškepusiam pyragui leidžiam pastovėt 10 minučių, tuomet išimam iš formos, nulupam kepimo popierių, perkeliam ant lėkštės ir atvėsinam (arba ne) iki galo. Nesuvalgytą laikom sandariai kambario temperatūroj.

PASTABOS

* - originaliam recepte naudojamas pienas, sumaišytas su rūgštimi (nepiktu neutralaus skonio actu arba citrinų sultimis) - 50 ml pieno, nepilnas šaukštelis rūgšties - sumaišom, palaikom 10 minučių ir naudojam. Šitas visada gelbsti, jei po ranka nėra pasukų anei kefyro (ne prie keptų bulvių, žinoma, tik į kepinius).

** - migdolų plokšteles reikėtų 10 minučių, sykiais pavartant, paskrudint iki160 laipsnių įkaitintoj orkaitėj

Susiję įrašai

2 Komentarai

  • Komentuoti
    Jolanta
    2017.05.23 14:52

    O Tai kur recepte tos pasukos? Tik gaminimo eigoje atsiranda…

    • Komentuoti
      inga
      2017.05.23 15:18

      Ačiū už pastabias akis, pataisiau!

    Parašyk komentarą