Desertai/ Pyragai

Maisto policija ir migdolinė persikų tarta

DSC_2515_1

pakalbėkim apie maisto policiją

tą, kuri sako, kad negalima gerti pieno ir valgyt picų, jokių angliavandenių vakare, o pusryčiams geriausia kruopos – tik, šiukštu, ne avižų dribsniai, nes per daug apdirbti ir virškins trumpiau. kvietiniai miltai – kartoja jie – nuodas, negalima. jokių čiabatų, briošių ir bandelių su obuoliais. išvis, jei jau obuoliai, tai tik iš ryto, nes nekažką šitie angliavandeniai ir pūva, ir visas organizmas nuodijasi, ir kiti siaubai. dar – jokio cukraus – irgi nuodas! jei labai negali be – tai datulės; tortai ir sausainiai, pyragai ir šokoladai – pamiršt, apeit parduotuvėse didžiausiu lanku, išvis, geriausia – į parduotuves neit iš viso. tik į turgų ir ekologiškas krautuves, kur viskas trissyk brangiau, bet be GMO, gliuteno, laktozės, konservantų ir druskos

dar – pamiršt cofeinus ir statoilus. nes ne kava, o kalorijų bomba. ir sulčių negert, nes nėr skaidulų. nevalgyt makaronų, vietoj sviesto tept avokadą, vištienos – tik krūtinėlę be odos, o kiaulieną reikėtų uždraust, bent iki dvidešimt. nieko nekept, viską garint. orkaitė – iš bėdos, bet geriau valgyt žalią. bulvėm pamot rankele, nebent saldžios. sūris tik liesas, geriausia grietinė – jogurtas. majonezas ir kečupas – keiksmažodžiai, niekam, bent kiek save gerbiančiam, nevalia pripažint, kad turi šaldytuve; ką jau kalbėt apie valgymą. o kur majonezas, ten ir kiaušiniai – valgyti galima, bet reikėtų kruopščiai skaičiuot trynius. ir šiaip – skaičiuot. kalorijas, riebalus, cukrų, skaidulas. viską svert ir žymėtis. ir kitą kąsnį burnon dėt tada, kai laikas. ne kai alkis

saikas, protas ir aš-ne-šiukšlių-dėžė yra reikalinga, pagirtina ir sveikintina. alergijų ir kitų kūno reakcijų į maistą paisymas – irgi. suvalgyt gabalėliu picos mažiau, viena morka daugiau – taip pat niekam nepakenkė. bet kartais man atrodo, kad jei perskaitysiu dar vieną šito valgyt negalimanes internetai ir žmonės, kurie kažką kažkur skaitė ir net patys kokią savaitę pabandė šitaip sako, atjungsiu sau wifi ir mobilaus ryšio planą pasikeisiu į tą, kur be gigabaitų

nes šita maisto policija sveikatai – ir fizinei, ir psichinei – pavojingesnė už baltus miltus, cukrų ir sviestą sykiu sudėjus


mokausi būt labiau sezoniška ir leidžiu pigiems prekybcentrio persikams diktuot pyragų madas (tarp kitko, tam, didžiausiam, kur visi labai nemėgsta, bet vis tiek eina, persikų užvežė labai neblogų – saldžių, prinokusių, kvepiančių), todėl atidedu šonan planus apie romo bobas ir leidžiuos į kovą su kauliukais

tarta žadėjo būt labai neprasta – nes trapus pagrindas, nes minkšti persikai, nes migdolai. ir buvo, tikrai. bet kitąsyk jį kepdama priimčiau šiek tiek kitokius tartos pagrindo sprendimus – naudočiau saldžią tešlą, pvz., šitą. ir ją, ko gero, prieš surinkinėdama tartą, iškepčiau atskirai. nes dabar ji buvo, nors ir puikiai iškepus, bet prisigėrus persikų sulčių ir kiek per minkšta. bet čia mano skoniui, K. sakė, kad jam ir minkštesnis pagrindas nekliūva. tik cukraus jame galėtų būt daugiau – sutikom abu. visa kita – verta būti įtraukta į vasarinių (kalendoriškai, ne pagal orą) kepinių sąrašėlius ir išbandyta su nektarinais ir abrikosais

pateikiu receptą, pagal kurį gaminau aš, bet jauskitės laisvi priimdami tešlos ir jos (ne)kepimo sprendimus

Persikų ir migdolų tarta

SPAUSDINTI RECEPTĄ
Kiekis: 20 cm skersmens tarta

Pagrindui:

  • 125 g miltų
  • šaukštelis cukraus
  • žiupsnis druskos
  • 85 g kambario temperatūros sviesto
  • 2-3 šaukštai labai šalto vandens

Persikams:

  • 5 nesunokę persikai*
  • 120 ml verdančio vandens
  • 100 g cukraus
  • šaukštelis vanilinio cukraus
  • šaukštas amareto

Migdolų tešlai

  • 60 g kambario temperatūros sviesto
  • 65 g cukraus
  • didelis kiaušinis
  • žiupsnis druskos
  • 60 g maltų migdolų

Pasiruošiam tarto pagrindą:

1

Miltus sumaišom su cukrum ir druska. Sudedam gabalėliais sugnaibytą (nes kai kambario temperatūros, tai pjaustymu proceso nepavadinsi) sviestą ir mikseriu, pačiomis mažiausiomis apsukomis, truputį pamaišom. Kadangi sviestas minkštas, plaktuvo šluotelės sugebės jį pasmulkint į mažesnius gabalėlius ir sumaišyt su miltais - pavyks dailūs trupinėliai, primenantys šlapią žvyrą.

2

Pilam du šaukštus vandens, dar pamaišom mikseriu, kol smulkūs trupinėliai sušoka į didesnius trupinius. Tuomet jau į pagalbą pasitelkiam rankas ir bandom tešlą sulipdyt į vieną krūvą. Jei labai nelimpa, po šaukštelį pilam vandens ir bandom dar kartą. Kai iš tešlos pavyksta suformuot rutulį, vandens ir minkymo gana. Rutulį kiek suplokštinam, suvyniojam į maistinė plėvelę ir dedam į šaldytuvą bent valandai.

3

20 cm skersmens kepimo formą ištepam sviestu. Atšalusią tešlą iškočiojam tarp dviejų kepimo popieriaus ar maistinės plėvelės lakštų iki maždaug 24 centrimentrų skersmens apskritimo. Jį klojam į formą ir kruopščiai prispaudžiam, niekur nepalikdami oro kišenėlių tarp formos sienelės ir tešlos. Jei naudojam žemą tartos formą, išlindusią virš sienelių tešlą nupjaunam. Jei naudojam aukštesnę, pyragams skirtą, formą, tešlos nupjaunam tiek, kad liktų maždaug 2,5-3 centrimetrų aukščio krašteliai. Visus tešlos įplyšimus ir įtrūkimus apspaudom pirštais, jei kur nors trūksta aukščio, tešlos atraižėlėmis, kurias ką tik nupjovėm lygindami, juos prilipdom. Žodžiu, tešla yra atlaidi ir netobulumus ištaisyt leidžia, tad taip ir padarykim.

4

Kepimo formą uždegiam maistine plėvele ir dedam šaldytuvan pusvalandžiui arba ilgiau.

Paruošiam persikus:

1

Įjungiam orkaitę kaisti - 190 laipsnių. Persikus perpjaunam pusiau ir išimam kauliukus. Puseles guldom į kepimo indą aukštesniais kraštais (bent 2-3 cm) pjūviu į apačią.

2

Cukrų ir vanilinį cukrų ištirpdom verdančiam vandeny. Pilam amareto, išmaišom ir supilam ant persikų. Uždengiam folija ir kepam 20 minučių (jei persikams labiau tinka būdvardis pusžaliai, o ne nesunokę - pridedam dar 5 minutes).

3

Iškepusius persikus atvėsinam iki kambario temperatūros. Skystį nupilam ir pasiliekam košėms arba kokteiliams, o persikus suguldom ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų sirupo likučiai.

Gaminam migdolų masę:

1

Sviestą išsukam su cukrum iki purios masės. Įmušam kiaušinį ir plakam dar maždaug minutę. Suberiam druską ir migdolus, darsyk išplakam. Uždengiam maistine plėvele ir dedam į šaldytuvą, kol prireiks.

Konstruojam tartą:

1

Įjungiam orkaitę kaisti - 160 laipsnių.

2

Ant atvėsusio tartos pagrindo pjūviu į apačią suguldom persikus - kuo meiliau, turėtų sutilpt visi. Šaukšteliu ant viršaus ir į tarpus tarp persikų išdėliojam migdolų masę ir truputį palyginam paviršių. Kepam 50-60 minučių, kol viršus dailiai apskrunda. Jei naudojam kepimo formą nelabai sandariu dugnu, pvz., atsegamą, orkaitės apačioje rekomenduoju įkišti dar vieną skardą, nes gali koks lašas kitas persikų sulčių ant orkaitės dugno nulašėt.

3

Valgom karštą su leidais arba plakta grietinėle. Arba kambario temperatūros, arba tiesiai iš šaldytuvo. Visoks geras.

PASTABOS

* kuo labiau prinokęs persikas, tuos meiliau jis glaudžiasi prie kauliuko ir užduotis padalinti jį pusiau nepavertus į košę - sunkiai įveikiama

Susiję įrašai

No Comments

Parašyk komentarą