Desertai/ Keksai ir keksiukai

Miesto gyventojai ir citrinų keksas

DSC_2868_1

savaitgaliais leidžiam išsikraut telefonams. netraukiam iš kuprinės kompiuterio. nebereikia feisbuko, skaipo ir naujų serijų. grįžtam prie hunting and gathering, dievaži: K. kuria ugnį, laidom strėles taip, kad skrodžia taikinį ir net medin sminga, o sekmadieniais – miškas ir žemuogių pievos (šįmet – nesurenkami kiekiai, tad kai turgely pirksit stiklinę už tris eurus, nes pardavėjas kartos, kad sunku ir tiek pririnkt, metai ne kažin kokie – netikėkit)

ir nesinori atgal, ir kažkaip imam tartis, ką auginsim, kai kada nors turėsim daržą. sakau, pomidorus, agurkus ir cukinijas, būtinai šalavijus ir mėtas, česnakus, rukolą ir šiek tiek špinatų. morkų ir bulvių neauginsim, svogūnus – tik laiškams. šilauoges ir braškes – atsako, – ir kitų uogų. dvi obelis, kriaušę, trešnę ir slyvą – dėlioju toliau. ir šitaip, pro pirštus pratekėjus metams, kai kartodavom, kad jei jau namas, tai vienintelis augalas kieme – veja, kuria rūpinsis, žinoma, robotas, kad po visų tų vasarų, virtusių bulvių kasimais, pomidorų laistymais ir obuolių rinkimais, laisva valia nagų žemėn nekišim – po visų šitų tobulų miesto gyventojo vizijų – K. juokiasi, kad augins vištą, būtinai ilgaplunksnę, ir virs alų, o aš svajoju apie šiltnamį

aš nežinau, čia agronomai valdžioj ar įgimta/įgyta tais laikais, kai atostogos trukdavo ištisą vasarą, bet – pramuša

(ir katės; turėsim daugiskaitą kačių)


DSC_2861_1

po ūmaus noriu gamint limoncello čia ir dabar liko devynios pusplikės citrinos. kadangi viskas įvyko staiga ir netikėtai, nebuvo tolimesnio citrinų sunaikinimo veiksmų plano. ir dar laiko, nelabai buvo laiko. todėl greit greit pagūglinau, pakeliui tarp darbo ir vakarienės iš šaldytuvo ištraukiau sviestą ir kiaušinius, kad sušiltų, ir, kai jau vėl grįžom namo, per 15 minučių sumaišiau ir įgrūdau orkaitėn keksą. jam iškepus skyriau dar penkias minutes sirupo virimui ir laistymui, keksą supakavau ir išsivežėm pas mąąą (ar, tikriau, Lapę ir Zylę)

keksas labai pavyko – purus, drėgnas, saldžiarūgštis ir lengvas lengvas; būtinai bandysiu ir su apelsinais

be to, pagaliau susidraugavau su apvalia kekso kepimo forma – iki šiol iš mano keraminikinio džiaugsmo iškrapštyt visą keksą, be atskirų prilipusių dalių kažkur prie dugno, buvo beveik neįmanomas reikalas, kad ir kaip kruopščiai išsviestuočiau, miltais ir/ar džiuvėsiais nubarstyčiau. bet internetai man sakė, Inga, barstyk cukrų. ir buvo teisūs. keksas atsikabino išsyk apvertus formą ir visas gražiai pasidėjo ant lėkštės

Citrininis keksas

SPAUSDINTI RECEPTĄ

Keksui:

  • 115 g kambario temperatūros sviesto
  • 200 g cukraus
  • 3 dideli kambario temperatūros kiaušiniai
  • 1 citrinos žievelė, tik geltonoji dalis, smulkiai sutarkuota
  • 220 g miltų
  • 1/2 šaukštelio sodos
  • 1/2 šaukštelio kepimo miltelių
  • 1/4 šaukštelio druskos
  • 40 ml citrinos sulčių (maždaug 1 citrina)
  • 125 g riebios grietinės
  • gabalėlio sviesto ir šiek tiek cukraus kepimo formai pabarstyt

Sirupui:

  • 60 ml citrinos sulčių
  • 60 g cukraus

Gaminam:

1

Įjungiam orkaitę kaist - 175 laipsniai. Kepimo formą kruopščiai ištepam sviestu ir pabarstom cukrum - taip, kad visos sienelės ir dugnas apliptų. Cukraus perteklių iškratom.

2

Sviestą išsukam su cukrum iki purios masės. Po vieną įplakam kiaušinius.

3

Atskiram dubeny sumaišom miltus su soda, kepimo milteliais, druska ir citrinos žievele.

4

Į sviesto ir kiaušinių masę suberiam 1/3 miltų mišinio. Nedidelėmis plaktuvo apsukomis arba tiesiog mentele maišom, kol nematyti sausų miltų šuorelių. Sudedam pusę grietinės, išmaišom, supilam pusę citrinos sulčių, išmaišom. Šitaip kartojam, kol nelieka produktų.

5

Tešlą sudedam į kepimo formą ir išlyginam paviršių. Kepam 45-50 minučių, kol įkištas ir ištrauktas medinis iešmelis neapsivelia tešla. Iškepusiam keksui leidžiam dešimt minučių pailsėt formoje, tuomet dedam ant jos lėkštę ir keksą apverčiam.

6

Kol keksas vėsta formoj, pagaminam sirupą. Citrinos sultis su cukrum šildom nedideliam prikaistuvy, kol cukrus ištirpsta - užvirinti nereikia, tik sušildyti, kad cukrus geriau tirptų.

7

Išverstą ant lėkštės keksą subadom mediniu iešmeliu. Po šaukštelį pamažėl ant kekso viršaus supilam pusę sirupo. Paskui keksą verčiam atgal į formą, subadom tai, kas vėliau bus jo dugnu, o dabar yra viršus, ir vėl pamažėl pilam sirupą, kol supilstom visą. Prieš valgydami leidžiam keksui atvėsti ir bent keletą valandų pabūt ramiai, geriausia - pridengus viršų plėvele. O jei turit kantrybės, tai šitaip jis gali ir visą parą iki raikymo pastovėt - bus tik geriau.

8

Jei kepat pailgoj keksinėj formoj, kekso galima ir nevartyt. Užteks tiesiog subadyt ir neskubant apipilt sirupu - kad visam kekse jo būtų tolygiai.

Susiję įrašai

No Comments

Parašyk komentarą