Desertai/ Pyragai

Dievai, dievai! Mėlynių ir lazdyno riešutų pyragas.

DSC_3656_1

pilnais pilvais šviežių žirnių, voveraitėm kvepiančiais pirštais ir pustoniu lengvesnėm galvom – riedam atgal; kur betonas ir Morkai į lauką negalima (nes nemoka gražiai elgtis; senelio iš gretimos laiptinės katinas moka, todėl eina pasivaikščiot, jei tik nelyja. kostiumuotas septyniasdešimt-plius ponas su sportbačiais, kurie visada atrodo kaip vakar pirkti, cigarilė tarp išdžiūvusių lūpų ir baltas pūkuotas katinas ant juodo pavadėlio iš paskos – toks iššukuotas ir išmylėtas; ne kailis – debesėliai. kartais, kai pavargsta, jiedu sėdi ant suoliuko po alyvų krūmais. tada senelis katinui kalba, tyliai, niekad nenugirstu ką, o tas sėdi šalia ir, atrodo, labai klausosi)

o kol dar nebuvo miesto ir ėjom prie upės pelkinių mėtų, mačiau šeimą iš filmų. mažutę mergaitę pieno baltumo plaukais ir rausvais žandais, kaip tik vėjas ir saulė lygiomis dalimis dažo, jos sesę ir brolį, truputį vyresnius ir susivėlusius – nes dviračiais mynė iki upės maudytis, dar du šunis ir tėtį – vyrą didele garbanų kupeta ant galvos ir vešlia barzda, kuris taip kalba (nes mane kėsinosi suvalgyt jų šuo – du sykius!) lyg dainuotų, rodos, panirtum į tą balsą – tvirtą ir ramų – ir susikaltum iš jo namus. jie šypsojosi ir šūkavo (nes ant kelio nejudėdama stovėjo mergina su vos apkabinamu glėbiu mėtų, o aplink ją lakstė ir lojo didžiulis ir piktas šuva – ūgio iki jos kelio, ilgumo – ne daugiau pusmetris), ir man atrodė, kad nesu mačius nieko gražiau

o grįždami užsukom sūrių; kur greitakalbės ir dosniai raikoma paragaukit dar šito, ir nori jį vežtis namo kilogramais, ir kam tos italijos ir kuprinėse netelpantys parmezanai, kai viskas yra čia – vidury niekur, kur privažiavimas žvyruotas, bet čia – be metalo detektorių patikros pasiekiama

dievai, dievai! – kaip šviesu ir spalvota aplink

DSC_3550_1

jau sakiau, kad iš Itamar Srulovish ir Sarit Packer knygos „Golden“ noriu iškept maždaug viską. tai ir kepu. kai pamačiau šitą, vasaros ir mėlynių pradėjau laukt kokius trissyk smarkiau, nes koks-jis-gražus

nors receptas sako, kad reikia naudoti šilauoges, aš visuomet pagalvoju, kad jų miškai mažiau smagūs ir su mėlynėm prasčiau, todėl, kai sezonas, blueberry ir bilberry man susilieja į vieną žodį ir visur drąsiai beriu tas, kur kvepia samanom ir prieš naudojant reik išrinkt šapelius

pyragas pavyko įdomus – keistos tekstūros, lyg link sūrio pyrago, bet ne iki galo, saikingai saldus, traškus nuo riešutų ant viršaus, tankus – nuo tų, kur viduj, o kai perkandi kokią uogą – dar vienas skonių lygmuo. šeštadienį, geriant kavą prieš mišką, ištraukiau jį iš šaldytuvo – keturiese sudorojom beveik visą, o vėlų vakarą buvo vykdoma tendencinga apklausa paskutinio gabalėlio likimui nuspręst – niekas jau pyrago nenorės, taip? vadinasi, buvo geras. nors ir mažiau gražus

DSC_3570_1

Lazdyno riešutų ir rikotos pyragas su mėlynėm

SPAUSDINTI RECEPTĄ
Kiekis: 23 cm skersmens forma

Ingredientai

  • 115 g kambario temperatūros sviesto
  • 125 g cukraus
  • 3 kiaušiniai
  • 25 g miltų
  • vienos citrinos žievelė
  • šaukštelis malto imbiero
  • žiupsnis druskos
  • 150 g maltų lazdyno riešutų*
  • 250 g rikotos
  • 150 g mėlynių arba šilauogių
  • 100 g lazdyno riešutų
  • 2 šaukštai rudojo cukraus

GAMINAM

1

23 cm skersmens kepimo formą išklojam kepimo popierium. Įjungiam orkaitę kaisti - 180 laipsnių.

2

Sviestą išsukam su cukrum iki purios masės. Po vieną įplakam kiaušinį, kaskart po minutę paplakdami. Suberiam miltus, smulkiai tarkuotą geltonąją citrinos žievelės dalį, imbierą, druską ir maltus riešutus. Išmaišom šaukštu ar mentele iki vientisos masės.

3

Sudedam rikotą, dar kartą išmaišom. Atrodys, kad labai norisi paplakt mikseriu, bet tada rikota gali suskystėt (dar nežinau, kodėl ji taip daro, bet gerai išplakta ji skystėja - gal aš perku netikusią rikotą, kas čia žino), todėl vis tiek maišom šaukštu. Suberiam pusę mėlynių/šilauogių ir truputį pamaišom, kol uogos tolygiai pasiskirstys.

4

Supilam tešlą į kepimo formą, išlyginam paviršių. Riešutus stambiai sukampojam ir beriam ant pyrago viršaus. Ten pat tolygiai paskirstom likusias uogas ir viską apibarstom ruduoju cukrum.

5

Kepam 55-60 minučių, kol uogos išsproginėja, riešutukai apskrunda ir pyragas sutvirtėja. Atvėsinam kepimo formoj, dedam šaldytuvan bent porai valandų, tada išimam iš kepimo formos ir tiekiam - arba tiesiai iš šaldytuvo, arba, kaip recepto autoriai rekomenduoja ir aš noriu linksėt galva, atšilusį iki kambario temperatūros.

PASTABOS

*paimam 160 g (nes žievelės, nes kokį vieną tikrai nužais katė) riešutų, beriam ant kepimo popierium išklotos skardos ir dedam į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę 8-10 minučių - kol atšoka žievelės ir pakvimpa. Traukiam iš orkaitės ir leidžiam praaušt. Tuomet suberiam ant virtuvinio rankšluostėlio, užklojam kitu jo galu ir patrinam. Arba tarp delnų. Žodžiu, surandam patogų būdą juos vieną į kitą patrint, kad jau kiek atšokusios žievelės visai nuo riešutų atsiskirtų. Tokius plikus riešutus beriam į blenderį ir smulkiai sumalam. Tik labai neįsijaučiam, nes vietoj miltų bus riešutų sviesto.

Susiję įrašai

No Comments

Parašyk komentarą