Desertai/ Sausainiai

Žmonijos variklis ir kokosiniai sausainiai

DSC_3495_1

aš esu šita vasara. saulė pro debesis ir lietūs, užpiltos gatvės ir plius-penkiolika-šiandien-po-vakarykščių-dvim-penkių-rytoj-bus-giedriau. šiluma džiaugtis – tik puse širdies, nes poryt vis tiek – dangus kamuoliais ir palapinė savaitgalį tik bagažinėj; po audrų – tyki ramybė ir kvepia stipriau

vargina vien išbuvimas, todėl šeštadienį vienu metu skalbiu, plaunu indus ir siurbiu – įsmigus į sofą ir šaukšteliu kabindama pieno putas. aš norėčiau gyvent po šimto metų – kai drabužiai patys išsidžiovins, išsilygins ir susikabins spinton, indai magiškai atsidurs spintelėse, grindis siurbiantis robotas prieš tai nuvalys dulkes nuo palangių, o dušo kabinose nubėgantis vanduo nepaliks dryžių (iš tikrųjų, tai labiausiai dėl to, kad 2117-ais nieks hidraulinių bandymų tikrai nedarys ir nebereiks žaist pašildyk-puodą-vandens-galvai-plaut-civilizuoto-miesto-vidury) – ir visi šitie dalykai niekam neatrodys neteisingi, niekas nebesakys, kad gi nesunku tas kelias lėkštes ir pačiam išsiplaut, kam tos indaplovės

ir aš tikrai žinau žmonių, kuriems geriausia terapija – iššveist vonią: ir tada jau ramus, jau drugelis; bet čia ne apie mane (turiu stiprių įtarimų, kad jei būčiau gyvenus prieš šimtą metų, būčiau ta, kurios niekam nepavyktų iškišt į žmonas, nes tinginė – tu pažiūrėk, -sakytų jie, – grindys nemazgotos, langai apmusiję, sijonų padalkai atbrizgę, nesvarbu, kad ragaišiai gardūs, bet šitokia apie kiaules tikrai neapeis)

nes yra įdomesnių (nebūtinai prasmingesnių – bet fak it, prasmė yra kaip ta draugė, kuri visko pavydi, todėl nuolat smaugia žemyn vietoj padrąsinimų – kam tau mokytis šokt, vis tiek šokėja netapsi; rašymas? tu kas – naujųjų laikų Plath? ir nesąmonė šitie tavo tortai, kam tu apie juos pasakoji – jie per ilgai trunka, kad kas nors užsiimtų) veiklų, nes jei galima nedaryt to, ko nenori, turi rast visus kelius to nedaryt – tingėjimas yra variklis ir geriausia motyvacija; aš tingiu dirbt fizinį darbą, todėl mokausi ir treniruoju smegenis vietoj bicepsų (nors šitiems irgi būtų naudinga – nieko nesakau), tingiu važinėt autobusais, todėl uždirbu automobiliui, tingiu daryt daug ir paprastai, todėl sugalvoju, kaip daryt mažiau, bet efektyviai

ir net norėtųs sakyt, kad tingėjimas yra antras geriausias dalykas po pjaustytos duonos, bet, oh well, tingėjimas ir yra tai, dėl ko ta duona buvo supjaustyta

DSC_3434_1

K. mėgsta kokosą, todėl kai pirkom riešutus, kažkaip krepšelin įšoko ir maišelis kokoso drožlių. mažutis mažulytis kilogramo svorio maišelis. ir čia yra labai iliustratyvus pavyzdys mano gebėjimų prisikurti problemų – gi dabar reiks kept-kept-kept, kol dar gardžios, nes ne medus – neišstovės neišmatuojamą laiką

ir tada aš radau šituos sausainius. sviestas, cukrus, kiaušinis, šiek tiek miltų ir kokosai – jokio stebuklo tikėtis nederėtų. bet aš vis dar noriu krykštaut (dažniausiai – ir krykštauju, ir K. turi klausyt – čia jo sumokama kaina už gyvenimą sausainių ir pyragų karalystėj), kaip skirtingos technikos iš tų pačių produktų sukuria dieną ir naktį

šįsyk – sviestas. jei jį pakaitinsim, kol pieno baltymai atsiskirs nuo riebalų (kaip kad darom gaminant ghee, tik tuo atveju – pieno baltymai nukošiami ir išmetami), ir paskui dar šiek tiek – kol baltymų nuosėdos tuose riebaluose apskrus, turėsim deginto/rudojo sviesto. jis kvepės karamele ir riešutais, burnoj kaupsis seilės ir net katinas ateis virtuvėn patikrint, kas čia vyksta. toks sviestas tiks į pyragus, keksus, keksiukus, sausainius, į blynų ar vaflių tešlą – beveik visur, pridėdamas jiems po saują naujų skonių ir kvapų. bet jūs netikėkit manim, būkit skeptiški ir žingeidūs – kokį sykį patys išmėginkit (jei, žinoma, netingit)

pvz., kepdami šituos sausainius. ir pamatysit, viską patys pamatysit!

Kokosiniai sausainiai

SPAUSDINTI RECEPTĄ
Kiekis: 30 sausainių

Ingredientai

  • 225 g sviesto
  • 2 šaukštai vandens
  • 125 g cukraus
  • 145 g rudojo cukraus
  • 1 šaukštelis vanilinio cukraus
  • 1 didelis kiaušinis
  • 175 g miltų
  • 1/2 šaukštelio kepimo miltelių
  • 1/2 šaukštelio sodos
  • žiupsnis druskos
  • 240 g kokoso drožlių

GAMINAM

1

Sviestą supjaustom gabalėliais, dedam į nedidelį prikaistuvį ir kaitinam ant vidutinės ugnies vis pamaišydami. Sviestas iš pradžių suputoja, tuomet pradeda skaidrėt ir ant puodo dugno atsiranda nuosėdų. Kaitinam tol, kol tos nuosėdos paruduoja ir pradeda kvepėt riešutais ir karamele. Nukeliam nuo ugnies ir įmaišom du šaukštus karšto vandens (kuo mažiau skirsis sviesto ir vandens temperatūra, tuo mažiau visas puodo turinys suputos ir tuo mažesnė tikimybė, kad išlips per viršų). Ataušinam iki kambario temperatūros (procesą galima pagreitint įdedant puodą į dubenį su labai šaltu vandeniu ir/ar ledu).

2

Įjungiam orkaitę kaist - 175 laipsniai. Kepimo formą arba dvi išklojam kepimo popierium. Miltus, kepimo miltelius, sodą ir druską sumaišom.

3

Į dubenį, kuriame plaksim, sudedam atvėsusį sviestą (stengiamės kuo mažiau nuosėdų palikt puode, kruopščiai viską išgremžiam), cukrų, rudąjį cukrų ir vanilį cukrų. Plakam, kol sviestas pašviesėja, maždaug 5 minutes. Įmušam kiaušinį ir darsyk gerai išplakam.

4

Beriam pusę miltų masės ir šaukštu ar mentele išmaišom. Suberiam likusius miltus, vėl išmaišom. Lygiai taip pat per du kartus įmaišom kokoso drožles. Jei kokoso drožlės niekaip neįsimaišo, kad ir kiek pastangų bedėtumėm, vadinasi, kai kaitinom sviestą, išgarinom per daug vandens, todėl įpilam dar šaukštelį ir bandom vėl. Galutinis rezultatas - labai sunkiai maišoma, bet vientisa ir kiek lipni masė.

5

Po šaukštą (maždaug 30 g) dėliojam masę ant kepimo popieriaus, pirštais paformuodami į kamuolėlį ir šiek tiek jį paspausdami. Tarp tešlos kauburėlių paliekam maždaug 5 centrimetrų tarpus iš visų pusių - sausainiai kepdami plėsis. Šitoks tešlos kiekis turėtų tilpti į dvi skardas, bet nesivaržom, jei matom, kad netelpa, kepam per tris sykius.

6

Kepam 10-12 minučių, kol sausainiai pasidaro gražiai auksaspalviai. Traukiam iš orkaitės ir leidžiam bent 5 minutes pabūt ant skardos - kol karšti, jie labai minkšti ir trapūs. Kai kiek sutvirtėja, perkeliam ant grotelių ir ataušinam iki galo. Sandariai uždaryti gardūs bus savaitę, bet patyrimai sako, kad jei nesaugomi spyna su devynženkliu kodu, tai dėžutėj nieko nebelieka jau po trijų dienų.

Susiję įrašai

No Comments

Parašyk komentarą