Desertai/ Sausainiai

Kam reikalingos atostogos? ir avižiniai sausainiai su kukurūzų dribsniais

DSC_3783

dienoms iki atostogų suskaičiuot jau pakanka rankų pirštų (visų – bet čia smulkmenos, kam jos įdomu) ir aš nežinau, ar dar kada esu jų taip laukus: nuo kojų pirštų ligi pat pakaušio, visu kūnu, kiekvienu šonkauliu ir slanksteliu, visais smegenų vingiais

nes atostogos yra kiti pasauliai – ir fiziškai, ir galvoje; visi neapibrėžtumai, neužtikrintumai ir baimės, nežinojimai, beprasmybės ir kaip-būti-suaugusiu staiga susitraukia iki kada traukinys, ar muziejus dirbs pirmadienį, o kai kopsim ugnikalnin, ar reiks kitų batų, kur valgysim zeppole – Maslow įsibėgėja ir siunčia kamuolį atgal į basic needs (įskaitant wifi)

ir aš nesuprantu, ką (ar) darau neteisingai, kad šitaip smarkiai reikia pabėgt primityvuman, kur problemų kompleksika nykštuko didumo, kur sprendimų algoritmai nesudėtingi ir, dažniausiai, mintinai žinomi, kur prioritetams išdėliot pakanka bubble sort’o – būties lengvumas tyriausiom formom ir žąsų pūkais

ar čia taip turi būt?


DSC_3708šitie sausainiai yra tekstūros – trapūs pakraštėliai, minkštesnis vidus, avižos, kuriosi prašosi kramtomos, ir kukurūzų dribsniai – traškūs, sausainius kiton galaktikon nešantys. geri ir vieni patys, be kremo ir papildomų vargų

bet jei sykiais turit čiut daugiau laiko ir pieno šaldytuve – nepatingėkit. o nepatingėjus neškit kolegoms ir kaimynams, ir džiuginkit, ir džiaukitės patys – sausainiais, bet dar labiau savim: nes dalijimasis, nes darbštūs, nes darbo stalai trupiniuoti ir biure šiek tiek šviesiau

techniniai dalykai:

  • sausainių pavyks daug – kokie 22-24 delno didumo dvigubi sausainiai, bet receptas puikiai dalijasi iš dviejų
  • šitas receptas man buvo įdomus dėl kukurūzų dribsnių pieno, kurio niekaip neprisiruošiau išmėgint, nors Christina Tosi jau prieš kokį šimtą metų jį pasaulin paleido (ji – geniali, aš jums sakau). nusprendžiau, kad sausainius pertepsiu savo mylimu pieno kremu, nes, kaip jau minėta, jo riebumo-saldumo-standumo-netirpimo reikalai man labai patinka. tik vietoj pieno naudosiu kukurūzų dribsnių pieną. todėl pirmiausiai jo ir pasigaminau, ir mano pasauliai sprogo, ir kokią akimirką buvau pasiryžus į jį išmainyt ir kavą, ir vyną, ir vandenį, ir kremui vos liko. bėda ta, kad galutiniam rezultate, spėju, kad dėl to, jog pienas kaitinamas su miltais, kremo skonis beveik nesiskyrė nuo to, kur gaminamas su paprastu pienu – visa magija dingo, todėl ir receptą pateikiu paprastesnį. bet prie to pieno mes dar grįšim, pažadu
  • neperteptus sausainius reikėtų sandėliuot sandarioj dėželėj kambario temperatūroj, perteptus – šaldytuve ir patiekt šaltus

Avižiniai sausainiai su kukurūzų dribsniais ir pienišku kremu

SPAUSDINTI RECEPTĄ
Kiekis: 24 sausainiai

Sausainiams:

  • 110 g kambario temperatūros sviesto
  • 120 g neutralaus skonio aliejaus
  • 220 g rudojo cukraus
  • 50 g cukraus
  • šaukštas vanilinio cukraus
  • 2 dideli kiaušiniai
  • 210 g miltų
  • 1/2 šaukštelio sodos
  • 1/2 šaukštelio kepimo miltelių
  • žiupsnis malto muskato
  • žiupsnis druskos
  • 270 g avižinių dribsnių (ne greito paruošimo)
  • 75 g nesaldintų kukurūzų dribsnių

Kremui:

  • 240 g pieno
  • 3 šaukštai miltų
  • 150 g kambario temperatūros sviesto
  • 120 g cukraus
  • šaukštas vanilinio cukraus

Kepam sausainius:

1

Sviestą, aliejų, cukrų, rudąjį cukrų ir vanilinį cukrų sudedam į nemažą dubenį. Plakam 2-3 minutes didesnėmis plaktuvo apsukomis - kol masė pašviesėja ir jos tūris padvigubėja. Po vieną įplakam kiaušinius.

2

Atskiram dubeny sumaišom miltus, kepimo miltelius, sodą, druską ir muskatą. Įmaišom avižas. Visą mišinį suberiam į tešlą ir, geriausia mentele ar mediniu šaukštu, išmaišom - kol nebematyti sausų miltų. Kukurūzų dribsnius pagniaužom ir šitaip šiek tiek susmulkinam. Beriam į tešlą, darsyk išmaišom - turėtų pavykt tiršta ir lipni tešla. Uždengiam maistine plėvele ir dedam maždaug valandai į šaldytuvą (arba dviem - kuo ilgiau sviestas tešloj šals, tuo mažiau sausainiai kepdami plėsis ir liks stori - šaunu, jei neketinat jų pertept; kremu klijuosim po du sausainius, tad jei jie bus stori, gali būti sunku valgyt).

3

Įkaitinam orkaitę iki 175 laipsnių. Kepimo skardą, o dar geriau - dvi, išklojam kepimo popierium.

4

Imam graikinio riešuto dydžio gabalėlį (aš tokius dalykus darau sverdama (Inga, kas su tavim negerai) - 25 g) tešlos, greitai-greitai pavoliojam tarp delnų, suformuodami kamuolėlį, suspaudžiam jį į maždaug centimetro diską ir dedam ant skardos. Bet čia vėlgi, jei ketinam juos paskui porom-porom, jei ne - galima tiesiog maždaug vienodo dydžio kauburėlius dėliot tiesiai nuo šaukštelio, rankų nesitepant. Tarp sausainių paliekam 6-7 cm tarpelius.

5

Kepam 10-12 minučių, kol pakraštėliai kiek pagelsta, bet vidurys dar atrodo ne iki galo iškepęs. Traukiam lauk ir leidžiam dar 10 minučių pabūt ant skardos - ten jie kept ir pabaigs, be to, perkėlinėdami šiltus ant vėsinimo grotelių, rizikuojam sausainius sutrupint.

6

Naują partiją sausainių formuojam ant šaltos skardos - jei dėliosim ant neatvėsusios, sviestas pradės tirpt anksčiau nei jam priklauso - nei sausainių formai, nei tekstūrai šitai nieko gero nežada.

7

Ataušusius sandėliuojam sandarioj dėželėj, geriausia - su riekele duonos; iš pradžių ji sutrauks drėgmės perteklių ir neleis sausainiams suminkštėt, vėliau ji drėgmę atiduos ir neleis sausainiams išdžiūt.

Plakam kremą ir klijuojam sausainius:

1

Nedideliam prikaistuvyje pieną sumaišom su miltais. Kaitinam ant nedidelės ugnies nuolat maišydami, kol masė sutirštėja iki labai riebios grietinės konsistencijos. Ataušinam iki kambario temperatūros.

2

Sviestą plakam su cukrum ir vaniliniu cukrum, kol masė pabąla - maždaug penkias minutes maksimaliomis plaktuvo apsukomis. Po šaukštą sudedam ataušusią pieno masę ir toliau plakam, kol kremas visiškai išbąla, pasidaro purus, o paragavus nejusti neištirpusio cukraus kristalų.

3

Kremą sudedam į konditerinį maišelį ar švirkštą. Suporuojam sausainius (net ir sveriant tešlą jie nepavyksta identiški, todėl visada geriau paieškoti dviejų vienodesnių) ir ant vieno iš jų dugno, palikdami po puse centrimetro nuo kraštų, užraitom kaupiną šaukštelį kremo. Jei tokių įnagių nėra - galima aptepti peiliu ar tuo pačiu šaukšteliu - pavyksta pakankamai daliai. Jei kremas truputį neklauso ir atrodo per skystas, įkišam kelioms minutėms šaldytuvan - šiek tiek pravėsęs jis sutvirtės. Klijuojam kitą sausainį, truputį paspaudžiam, kad paliktas neapteptas kraštelis kremo irgi gautų.

4

Dedam šaldytuvan mažiausiai porai valandų. Tiekiam šaltus.

Susiję įrašai

No Comments

Parašyk komentarą