Desertai/ Pyragai

Aš-niekada ir obuolių ruduo: obuolinis sūrio pyragas

vakar pasiskolinau virbalus ir siūlų. aš. virbalus. dar pridėkim tą iš kažin kur atplasnojusį norą augint pomidorus – nebepažįstu šito žmogaus, ne, niekur nesu mačius, ir tikrai-tikrai – nesapnavau: nei tuose, iš kurių nesinori pabust, nei tuose, po kurių šaltu prakaitu rasoja kakta, nes toks sutvėrimas tiesiog negalėjo egzistuot, jokioj dimensijoj, jokioj saulės sistemos planetoj, net george r. r. martin’o knygose

bet kažkaip, po mintį, po žingsnį – jis yra. sėdi, baksnoja pirštais klaviatūron, visas tikras – paliest galima ir įgnybt, tik nesmarkiai. ir nesvarbu, kad nė vienas šalikas dar nenumegztas, nė vienas pomidoras nenuskintas – vien tai, kad yra tokių intencijų – ženklas, jog jei dūšioj esi išties laisvas, tai iš esmės esi (įspėjimas: toliau parašytas tekstas yra klišė) upė – srauni, tekanti, besikeičianti, potvyniais grikių laukus užtvindanti. kai nei gėda, nei baisu konteinerin išnešt aš-niekada, kuriuos taip kruopščiai klijavai ant savęs, kai kūrei asmenybę-tapatybę-žiūrėkit-čia-aš-va-tokia, ir nuoširdžiai jais tikėjai, ką ten tikėjai – žinojai tvirčiau nei tai, kad po vieno yra du

ir tik kai truputį paaugi, supranti, jog aš-niekada nieko nekuria, geriausiu atveju – saugo ir nešasi krepšelį stabilumo: kai tave palieka, išduoda, nustoja mylėt ar nuskriaudžia, kai galvoj sproginėja atominės bombos ir ima atrodyt, kad pamiršai, kaip įkvėpt – tvirtai žinai visus savo niekada. ir jie palieka pamatus pasauliams griūvant, ir žinai nuo ko pradėt atstatymo darbus, kai uraganai išsikvepia

bėda/gera žinia ta, kad jeigu nori kraustytis į šalį be vėjų ir žemės drebėjimų, šitas saugumas ir stabilumas yra bilieto kaina. ir visai nesvarbu, kad iš pradžių – virbalais ir pomidorais sumokama

(čia ne aš, čia – ruduo)

DSC_5880_2sūrio pyragas yra gerai, obuolių – dar geriau (asmeninė autorės nuomonė – red. past.), bet jeigu sykiu ir dar su šaukštu šiltos karamelės ant viršaus – svajonė, ne desertas! trapus pagrindas, švelnus sūris, saldžiarūgščiai obuoliai, traškūs trupinėliai, sūdyta karamelė – skonių, kontrastų ir tekstūrų paletė – kepsiu kiekvieną rudenį, vis kartoju sau

Sūrio pyragas su obuoliais ir karamele

SPAUSDINTI RECEPTĄ
Kiekis: 20 cm skersmens pyragas

Pagrindui:

  • 160 g sausainių
  • žiupsnis druskos
  • 75 g sviesto

Obuoliams:

  • 2 dideli obuoliai
  • 30 g rudojo cukraus
  • 1/2 šaukštelio cinamono
  • 1/4 šaukštelio malto muskato
  • 1/4 šaukštelio malto imbiero
  • šaukštas kukurūzų krakmolo
  • šaukštas citrinos sulčių

Sūrio masei:

  • 400 g kreminio sūrio
  • 120 g cukraus
  • šaukštelis vanilinio cukraus
  • 2 kiaušiniai
  • 60 ml grietinėlės
  • 2 šaukšteliai kukurūzų krakmolo

Trupiniams:

  • 70 g miltų
  • 40 g avižų dirbsnių (ne greito paruošimo)
  • 1/2 šaukštelio cinamono
  • 1/4 šaukštelio malto imbiero
  • 80 g rudojo cukraus
  • 55 g sviesto

Karamelei:

  • 175 g cukraus
  • 60 g vandens
  • 130 g grietinėlės
  • 30 g sviesto
  • 1/2 šaukštelio druskos

Gaminam:

1

20 cm skersmens kepimo formos dugną išklojam kepimo popierium, sieneles ištepam sviestu. Įjungiam orkaitę kaisti - 175 laipsniai.

2

Pagrindui skirtus sausainius sumalam iki trupinių. Įberiam druskos. Sviestą išlydom, užpilam ant trupinių ir išmaišom. Viską suberiam į kepimo formą, tolygiai paskleidžiam ir pirštais ar šaukštu suspaudom, kad neliktų palaidų trupinių. Dedam į šaldytuvą, kol gaminsim visa kita.

3

Paruošiam obuolius: nulupam ir supjaustom plonom riekelėm. Sumaišom cukrum, prieskoniais, krakmolu ir citrinos sultimis.

4

Sūrio masė: sūrį šaukštu išsukam su cukrum ir vaniliniu cukrum iki vientisos masės. Po vieną įmaišom kiaušinius - šaukštu ar mentele, priplakti oro elektriniais prietaisais čia visai nėra reikalo. Nedideliam dubenėly sumaišom krakmolą (kad išvengtumėm krakomolo gumulėlių pyrage ir jis visas tolygiai pasiskirstytų). Įmaišom į sūrio masę.

5

Trupiniams skirtus miltus, avižas, prieskonius ir cukrų sumaišom. Nedideliais gabalėliais įpjaustom sviestą ir trinam tarp pirštų, kol nelieka didelių sviesto gabalų.

6

Ant pagrindo tolygiai paskirstom obuolius, užpilam sūrio mase, viršų nubarstom trupiniais. Kepam valandą. Tuomet orkaitę išjungiam ir leidžiam pyragui joje pabūt dar valandą. Ataušusį šaldom mažiausiai 4-6 valandas, o dar geriau - per naktį.

7

Jei nusprendėm virt karamelę: cukrų sumaišom su vandeniu ir tolygiu sluoksniu paskleidžiam keptuvėj. Nemaišydami kaitinam ant vidutinės ugnies, kol visas cukrus ištirpsta, dalis vandens išgaruoja ir keptuvės turinys ima keisti spalvą. Kad viskas vyktų tolygiai, kartas nuo karto reikėtų keptuvę pakelt ir šiek tiek pasukiot, bet šaukštą karamelėn kišt galima tik tada, kai ji jau pradeda ruduot - tik tam, kad patikrintumėm karamelės spalvą, jei keptuvė pasitaikė tamsi ir joje nesimato. Kol visa tai vyksta - mikrobangėj ar nedideliam puode pašildom grietinėlę - jos užvirti nereikia, tik pakelti temperatūrą. Jei grietinėlę pilsim tiesiai iš šaldytuvo, ji labai greitai atšaldys cukrų ir jis sušoks į vieną didį gabalą. Gali būti, kad viskas bus gerai, bet gali nutikti ir taip, kad susidarys tvirta cukraus pluta, tarp jos ir keptuvės staigiai prisikaups garų, slėgis ir kita fizika - gali nutikt nedidelis sprogimas ir nelaimė. Dar gali nutikti cukraus gabalų karamelėj. Žodžiu, grietinėlę pašildom, nepatingim.

8

Kai karamelė paruduoja (ji labai greitai dega, todėl jei esant nepatyrę karamelės virėjai, leiskit paruduot mažiau) - pilam grietinėlę. Viskas suputoja, o mes maišom-maišom-maišom, kol karamelė pasidaro vientisa. Kaitrą išjungiam. Įmaišom sviestą ir druską. Dar šilta apipilam pyragą arba dedam šaldytuvan ir, reikalui esanti, truputį pašildom.

Susiję įrašai

8 Komentarai

  • Komentuoti
    Rūta
    2017.09.28 12:08

    Karamelės gamyba atrodo kosmosas man! 🙂
    O netiktų ta iš pyrago su migdolais? Ta labai lengvai pasigamina 🙂

    • Komentuoti
      inga
      2017.09.28 12:19

      Rūta, žinoma, tiktų! Čia tik vienas iš galimų variantų – tiktų net minkštesni irisai išlydyti su grietinėle ir kiek pasūdyti. Bet labai rekomenduoju kada pamėgint ir tokią – ne, skoniu ji nėra kažkuo super-mega-išskirtinė – vien dėl suvokimo, kad čia tikrai nieko sudėtingo, tik blogo autorė labai daug prirašo ir ima gąsdinančiai atrodyt :))

      • Komentuoti
        Rūta
        2017.09.28 16:22

        Ačiū, gal reiks pabandyti 🙂
        Žinokit labai laukiu jūsų receptų, nes net jei ne viską išbandau, žinau, kad patiktų 🙂

        • Komentuoti
          inga
          2017.09.29 08:38

          dėkui už gražų žodį! 🙂

  • Komentuoti
    Laima
    2017.09.28 13:38

    Net nežinau kodėl..bet taip gera Jus skaityt… rašykit ir kuo daugiau… maišalynė – bet taip kažkaip tinka ir patinka 🙂 AČIŪ:)
    Gal maskarponė tiktų šitam pyragui? guli vargšas indelis.. ir niekaip eilės savo nesulaukia.. obuolių yra..tai sakau gal tiktų?
    Ačiū 🙂

    • Komentuoti
      inga
      2017.09.28 13:47

      Ačiū už gražų žodį, rašysiu! 🙂
      Tiktų – tekstūra bus čiut kitokia, bet sūrio pyragai puikiai pavyksta ir su kreminiu sūriu, ir su maskarpone, ir su rikota, ir su pertrinta varške. Skirtingi, bet vis tiek gardūs. Tad drąsiai naudokit tą vargšą, kad nebegulėtų be naudos 🙂

  • Komentuoti
    Asta
    2017.09.28 14:40

    Inga, skaitau ir šypsausi – prieš kelias dienas nusipirkau virbalus! Gal tikrai čia ne mes, čia – ruduo? 🙂

    • Komentuoti
      inga
      2017.09.29 08:36

      ir amžius! aš visada galvojau, kad virbalai ir daržai atsiranda tada, kai tau keturiasdešimt-plius, bet kiek stebiu save ir aplinką, tai tik pasidarai arčiau trisdešimties nei dvidešimties – pramuša 🙂

    Parašyk komentarą