Desertai/ Pyragai

Būti supermenu ir obuolių ruduo: obuolių pyragas su alyvuogių aliejum

mes labai mėgstam svajot. sukrentam ant lovos ir žodžiais paišom keliones, namus ir veiklas, kurie kada nors mus ištiks. anksčiau, tik jau tyliai, mintyse prieš miegą, paišydavau ir save, kokia norėčiau (ką ten! turėčiau) būt – dalykų, kuriuos reikėjo pakeist, sąrašas neturėjo galo

į pasaulį žiūrėt protu ir tik juo; pyktis, liūdesys, nusivylimas, apatija – tinginių emocijos. juk reikia tik truputį paieškot, truputį paanalizuot ir tikrai rasi, kodėl taip jauties. o kai jau šitai aišku – viens-du ir pašalini priežastis, ir tada gyvenimas tampa vienu dideliu laimės, meilės, džiaugsmo, euforijos ir kitų – griežtai tik teigiamų – emocijų burbulu

visą savo laiką išnaudot tikslingai – jokių tingių sekmadienių su televizoriaus pulteliu ar telefonu rankoje, mažiau facebookų, pinterestų ir instagramų, jokios prokrastinacijos; tik prasmingos veiklos: knygos, mokslai, nauji patyrimai, kai jau galva pavargsta – pasivaikščiojimai ir kiti pasaulio pažinimai juslėmis

ir tobuloji aš tikrai niekada neatidėlios ir nevengs – nei vonios tvarkymo, nei vizito pas gydytoją, nei pasikalbėt su vadovu dėl atlyginimo; nors ką jau ten, kai esi tokio gerumo, kokia turėtum būt – su vadovu kalbėtis dėl to nereikia; tave įvertina. va taip va, tiesiog, be baksnojimų pirštu. jei yra kitaip – vadinasi, nepakanka, vadinasi, reikia labiau stengtis

ir neberūkys, negers vyno, nevalgys sausų pusryčių – tų, kur vien cukrus, neteisingi riebalai ir kitos pasaulio pabaigos – vakarienei, sportuos, neleis pinigų dalykams, kurie nereikalingi (įskaitant saldainius), kas vakarą visą kūną teps drėkinamuoju kremu, nenusišnekės ir iš esmės bus įdomi pašnekovė visais klausimais – išklausanti, nekategoriška, protingai, bet neįkyriai patarianti; blogo įrašai irgi bus tobulesni – tik su puikiom nuotraukom, įdomesniais receptais, informatyviom, bet smagiom skaityt, įžangom

galėčiau prirašyt dar penkissyk tiek ir nė neįpusėtumėm – šitiek visko reikėjo pakeist ir padaryt, kad būčiau žmogum, kokiu norėjau būt

ką ten norėjau – tebenoriu; tik dabar kaskart, kai pradedu užsiiminėt saviplaka, jog tokia nesu, pagaunu save ir pašnabždu ausin, kad, maža, zuiki, ko tu nori – būt tobulu žmogum, visiems teisingo pasaulio, racionalios visuomenės, kad nebūtų karo – yra dalykai, kurie gali būt, ir yra tie kiti, apie kuriuos galima svajot žinant, jog nenutiks; be jokio pamokslo pabaigoje – kaip maži vaikai, kurie jau pakankamai išmintingi suprast, kad žmonės neskraido, bet mintyse ir žaidimuose vis tiek būna supermenais – vien dėl to, kad smagu


aš nemėgstu alyvuogių; nebesišlykščiu, kaip anksčiau, galiu valgyt picą, ant kurios jų buvo (anksčiau negalėjau; jausdavau kiekvieną kąsnį, kuriame gulėjo alyvuogė, kiekvieną), bet laisva valia dėt jas burnon – niekaip. su alyvuogių aliejum situacija identiška – tik labai mažais kiekiais ir, pageidautina, užgožtas kitų skonių. todėl labai ilgai žiūrėjau į šitą Ottolenghi receptą. nes įdomu, nes obuoliai, nes internetai ūžia apie gerumą, bet, nū, patys suprantat – alyvuogių aliejus. ypač tyras. blogiausias iš blogiausių

ir kai pasiryžau, vis ragavau tešlą ir laukiau, kol įvyks stebuklas ir kuris nors iš paskiau dedamų ingredientų tą poskonį nugalės. ir žinot ką? stebuklų nebūna. įgrūdau orkaitėn su mintim, kad gerai, jog suplanuota jį vežtis į svečius pas tuos, kur didelių nemeilių alyvuogėms nepastebėta

suplakiau kremą (ypatingai gardų – čia abejonių ir dvejonių nebuvo nuo pirmo nulaižyto piršto), perpjoviau, pertepiau, greitai nufotografavau – maža ką – susikroviau bagažinėn ir išvažiavom, o aš vis turėjau vilties, kad bus gerai. o viltis yr truputį kitoks sutvėrimas nei stebuklai – kartais duoda tai, ką žada

geras pyragas – tvirtas, drėgnas ir sunkus (nes obuolių daug, o dar razinos), teisingai saldus, o kremas – ar kada ką nors yra sugadinęs geras sūrio kremas? – nuneša jį iki pusiau torto. ir, kaip jau, ko gero, supratot – jokių alyvuogiškų skonių, poskonių ir prieskonių, tik tekstūra kitokia (čia vis per tas skirtingas riebalų lydymosi temperatūras) ir skonis kompleksiškesnis. konkurse, kuris neegzistavo, skelbiu jį šio rudens laimėtoju – visiškai subjektyvia vienos teisėjos nuomone, bet nugalėtojus reikėtų teist, kai kalbam apie Krymą, ne apie pyragus

Obuolių pyragas su alyvuogių aliejum ir klevų sirupo kremu

SPAUSDINTI RECEPTĄ
Kiekis: 23 cm skersmens pyragas

Pyragui:

  • 100 g razinų
  • 275 ml vandens
  • 800 g obuolių
  • 350 g miltų
  • 1/2 šaukštelio cinamono
  • šaukštelis sodos
  • 2 šaukšteliai kepimo miltelių
  • 1/2 šaukštelio druskos
  • 150 g ypač tyro alyvuogių aliejaus
  • 200 g cukraus
  • šaukštelis vanilinio cukraus
  • 2 kiaušiniai
  • 1 citrinos žievelė
  • 2 kiaušinių baltymai

Klevų sirupo kremas

  • 100 g kambario temperatūros sviesto
  • 100 g rudojo cukraus
  • 200 g šalto kreminio sūrio
  • 85 g klevų sirupo

Gaminam:

1

Pyragui razinas užpilam 200 g vandens ir kaitinam ant nedidelės ugnies, kol razinos išpampsta ir beveik nebelieka vandens. Paliekam pravėst.

2

23 cm skersmens kepimo formą ištepam sviestu ir išklojam kepimo popierium. Geriausia tai daryti iš kepimo popieriaus iškerpant skritulį dugnui ir plačią juostą šonams. Pasirūpinam, kad popieriaus juosta būtų bent keliais centimetrais aukštesnė už kepimo formos kraštus. Įjungiam orkaitę kaisti - 180 laipsnių.

3

Obuolius nulupam, išimam sėklalizdžius ir supjaustom gabalėliais, kur kraštinė - pora centimetrų. Nurodytas svoris - jau nuluptų ir supjaustytų obuolių.

4

Miltus, cinamoną, kepimo miltelius, sodą ir druską sumaišom ir kartą persijojam.

5

Dideliam dubenį sumaišom aliejų su cukrum ir vaniliniu cukrum, įmušam kiaušinius, smulkiai įtarkuojam citrinos žievelę. Plakam nedidelėm plaktuvo apsukom 5-7 minutes, kol masė pašviesėja ir sutirštėja. Sudedam razinas, obuolius ir supilam likusius 75 ml vandens. Atsargiai išmaišom šaukštu ar silikonine mentele. Įsijojam miltų mišinį ir darsyk išmaišom.

6

Kiaušinių baltymus išplakam iki standžių putų ir įlankstom į tešlą, t.y., sudedam į dubenį su tešla ir šaukštu vis griebdami tešlos iš dugno guldom ją ant baltymų. Šitaip keliaujam ratu per dubenį, kol niekur nebekyšo baltymų kepurės.

7

Supilam į kepimo formą, išlyginam paviršių ir kepam maždaug valandą - kol įkištas ir ištrauktas medinis iešmelis (pyragas labai iškyla, dantų krapštuko ilgio tiesiog nebeužtenka) neapsivelia tešla. Atvėsinam iki kambario temperatūros, prieš tęsdami su kremu - bent pusvalandį palaikom šaldytuve.*

8

Kremui sviestą išplakam su ruduoju cukrum ir šaukštu klevų sirupo, kol gaunam purią masę. Nesiliaudami plakt dalimis sudedam kreminį sūrį ir plakam, kol ištirpsta cukrus. Supilam klevų sirupą, paplakam, kol viskas susimaišo.

9

Pyragą išimam iš kepimo formos, nulupam kepimo popierių ir ilgu aštriu peiliu perpjaunam pusiau. Ant lėkštės dedam apatinį pyrago sluoksnį, sudedam pusę kremo, ant viršaus guldom kitą pyrago dalį, aptepam likusiu kremu. Laikom šaldytuve, bet prieš tiekdami leidžiam valandėlę pastovėt kambario temperatūroj.

PASTABOS

* - dėl aliejaus kelias dienas šaldytuve pailsėjęs pyragas darosi tik dar skanesnis, tad drąsiai galima jį kept truputį iš anksto, o kremu pertept tą dieną, kai jau ketinama valgyt.

Susiję įrašai

2 Komentarai

  • Komentuoti
    Rasa
    2017.11.02 20:39

    Pyragas ziauriai skanus. Jei ne pasitikejimas Jumis ir puikiai pavykusiais ankstesniais kepiniai ( o ju isbandziau tikrai daug), tas aliejus ir jo kiekis butu tikrai pakises koja.
    Aciu.

    • Komentuoti
      inga
      2017.11.03 13:08

      oj, aš dabar nežinau, dėl ko smagiau – kad skaitot, kad bandot, kad pasitikit ar kad puikiai pavyko pyragas. tai džiaugsiuos vienodai dėl visų keturių! ačiū, kad užsukat ir pasidalijat patyrimais 🙂

    Parašyk komentarą