Desertai/ Sausainiai

Prašviesėjimai ir obuolių ruduo: varškės skarelės su obuoliais

būna sprendimų, kuriuos priimi, rodos, svarstęs tūkstančius metų, apgalvojęs visus galimus (ir, kartais, nelabai) scenarijus, radęs išeitis iš visų pasaulio pabaigų, kurios būtiniausiai nutiks, kai nutarsi pakelt užpakalį nuo tos minkštutėlės, patogiausios žemėj sofos, vadinamos komforto zona. ir kai apsisprendi, ir kai viskas būna gerai – planeta vis dar sukasi, vis dar kvėpuoji – mintimis nelyg stadiono takeliais bėgioji atgal praeitin, o ant naktinio stalelio stirtomis krauni abejones – o gal nereikėjo – kad vartytum vietoj knygų prieš miegą

o paskui – be numatytos datos ir didelių įvykių kalendoriuj, be fanfarų ir fejerverkų, kai nesitiki – ateina žinojimas

kai nusprendžiau, kad nebenoriu būt skaičių-analizių-ir-kas-iš-to žmogumi ir dabar būsiu programuotoja, iš netikrumo galėjau pilis statyt (ar, tikriau, dienų dienas kankint K. bekraštėm dvejonėm ir racionalizacijom). prabėgus pusei metų, kartais vis dar sunkiai galėdavau ištvert sekmadienius – nerimas kibiais delnais užspausdavo burną ir murkdavo ausin bjauriausius dalykus: kad neteisingai pasirinkta, kad nesugebėsiu, kad karjera turi būt daroma nuosekliai ir nėra čia ko mėtyt jau pramintų takų dėl neaiškių takelių, ypač, kai taip šauniai sekėsi, kad dienas išrašinėdama tik kodo eilutėmis iš lėto dusinsiu kitus – tuos, kur daugiau kalba – savo aš; begalybės kad

paskui atėjo diena kaip visos kitos, tik gal darbas, kurį turėjau atlikt, kiek sudėtingesnis – kai spoksai į monitorių it pirmąsyk matydama ir nežinai, kur pradžia, o nerimas vis kartoja: ar, zuikeli, nesakiau. trumpam šitiem šnabždesiam pasidavus rašau paklodes K., sakau, viskas jau, čia – ne man, aš gal susirenku saldainius iš stalčiaus, išsiplaunu puodelį ir einu namo su visam. bet giliau pakvėpuoju, tiesiau atsisėdu ir surandu siūlų kamuolėlio pradžią, o tada jaučiau, kaip mano procesorius kaista labiau nei kompiuterio, kaip skruostai nurausta nelyg plytas nešiojant, kad smegenyse – tūkstančiai bičių, kad čia yra mokymasis-ir-tobulėjimas-ir-aš-geresnė-nei-vakar, ir kai pagaliau susikompiliuoja, aš tvirtai žinau, kad einu ten, kur reikia. ir akyse šviesu, ir smakras kyla aukščiau, ir važiuojant namo nebenervina kamštis

ir tai nereiškia, kad prieš miegą niekad nebeužklups abejonės ir visi sekmadieniai kvepės tik pyragais ir ramybe; tik dabar aš jau žinau, ką atsakyt savo nerimui

prašviesėjimų!


DSC_6079_2

po sluoksniais gulančių ir laikui imlių pyragų, grįžtu prie šaknų, kur 5 minutės tešlai ir 5 ingredientai (įskaitant druską), lašas kantrybės, kol ji ilsėsis šaldytuve, trys supjaustyti obuoliai ir per 10 minučių prilipdyta pilną skardą sausainių – ar būna geriau, kai gyvenimai šitaip beprotiškai skuba

ir ne šiaip sausainių, o tų – iš vaikystės, minkštų, cinamonuotų ir obuolinių, kurie sykiais geriau už visus tortus su trijų rūšių kremais, kanales ir makaronsus; sausainių, pas kuriuos grįžtama

Varškės sausainiai su obuoliais

SPAUSDINTI RECEPTĄ
Kiekis: ~24 sausainiai

Ingredientai

  • 120 g kambario temperatūros sviesto
  • 200 g birios pusriebės varškės
  • ~160 g miltų
  • 1/2 šaukštelio kepimo miltelių
  • žiupsnis druskos
  • 100 cukraus
  • 2 šaukšteliai cinamono
  • 3 vidutinio dydžio obuoliai

GAMINAM

1

Sviestą mediniu šaukštu ar plaktuvu išsukam iki vientisos masės. Suberiam varškę ir maišom/plakam, kol nebematyt didesnių varškės gabalų. Suberiam miltus, kepimo miltelius bei druską ir užminkom tešlą. Ilgai minkyti nereikia, tik tiek, kad suliptų. Jei tešla limpa prie rankų, beriam dar šaukštą miltų ir vėl minkom. Kiek tiksliai reiks miltų, priklauso nuo varškės šlapumo, sviesto temperatūros, pačių miltų drėgnumo. 160 g reikėjo tešlai, kurioje naudojama labai biri varškė ir ne iki galo sušilęs, bet jau suminkštėjęs sviestas, tad jei miltų reikės daugiau - nieko tokio. Tačiau kuo jų mažiau, tuo puresni ir minkštesni sausainiai. Užminkytą tešlą suvyniojam į maistinę plėvelė ir dedam pusvalandžiui į šaldytuvą.

2

Įjungiam orkaitę kaist - 190 laipsnių. Kepimo skardą išklojam kepimo popierium.

3

Cukrų sumaišom su cinamonu. Obuolius nulupam, išpjaunam sėklalizdžius ir supjaustom skiltelėm - vidutinio dydžio obuolį padalijam į 8-10 dalių.

4

Stalviršį pabarstom miltais, imam 1/3 tešlos ir iškočiojam iš jos maždaug 25 cm skritulį. Jį kaip picą padalijam į 8 trikampėlius. Kiekvieną pabarstom cukraus ir cinamono mišiniu per visą plotą. Ant plačiosios trikampio dalies dedam obuolio skiltelę ir susukam į ritinėlį. Tą patį pakartojm su likusiais trikampėliais ir likusia tešla. Sausainius rikiuojam ant skardos, palikdami bent po centimetrą vietos iš visų šonų. Išrikiuotus dar pabarstom cinamonuotu cukrum ir kepam 20-25 minutes, kol paruduoja.

5

Atvėsinam skardoj. Gardžiausi, kaip ir dauguma kepinių, švieži, bet laikomi sandarioj deželėj lieka puikūs dar bent dvi dienas (jei išvis lieka).

Susiję įrašai

No Comments

Parašyk komentarą