Desertai/ Mieliniai kepiniai

Buvau suplanavus ir vietoj brandinto džiovintų vaisių pyrago

aš buvau suplanavus laiko šitai įžangai parašyt, bet tada nutiko ėėė tu jau metus ten dirbi, iškepsiu sausainių tavo skyriui, kad iškentė, ir dar reikia pagalvot truputį apie dovanas, ir dėl pavėlavusio atskrist lėktuvo pasiskųst, ir dar išsiskalbt, būtinai reikia išsiskalbt. atidėjau šiam rytui

bet tada truputį pramiegojau, nedaug, tik kokiu pusvalandžiu, prisiekiu, jis neskambėjo, o paskui – kainų lygių skaičiavimai ir kiti galvos sproginėjimai, nes reikia algoritmo šito algoritmo rašymui, o vakare eisim į miestą, ir dar formelėms saldainiams atvažiuos, ir knygos, ir reikia pradėt minkyt ir kraut šaldiklin sviestines tešlas, nes kitą savaitę tai tikrai nebus kada, ir kiti džiugesiai, ir vietoj įžangos lieka tik nerangiais sakiniais virstantys minčių srautai, kol valgau plovą prie darbinio stalo

tai gal tiek ir užteks, geriau papasakosiu apie tai, ką kept, jei nesuspėjot su mėnesį brandinamu džiovintų vaisių ir riešutų pyragu


antra mano meilė po kūčiukų prieškalėdiniu laikotarpiu – saldžios labai pagerintos (t.y., su nekukliai sviesto) mielinės tešlos duonos. ir kasmet užstringu, kai reikia išsirinkt, nes noriu jų visų: ir vokiško štoleno su rome mirkytom razinom, apelsinų cukatais ir migdolais, ir itališkos panetonės su baltu šokoladu ir spanguolėm, ir lietuviškos(?) riestės su aguonom ir graikiniais riešutais. ką jau čia – net paprastutė babka su cinamono-sviesto-cukraus sūkurėliais ima rodytis gardžiausiu dalyku žemėj, nesvarbu, kad kalėdų joje lygiai tiek, kiek cinamono, ir visiškai legalu ją kept kiaurus metus

bet kartais nutinka negirdėtų-neregėtų dalykų ir vietoj nesibaigiančių svarstymų, kurį ir kada geriau kept, aš tiesiog priimu sprendimą ir iškepu štoleną (ok, jei jau taip visai teisybę kalbant – parduotuvėj akis užkliuvo už marcipano ir paskui jis kažkaip įpuolė į krepšelį, ir sprendimai atėjo patys). ir dievai – kaip gerai, kad šitaip nutiko. nes jis, priešingai nei dalis aukščiau paminėtų, gali stovėti ilgai ir nedžiūti, ir bėgdamas per kalendorių tik gerėja, nes jie pavyko du, suvalgėm tik vieną ir yra vilties, jog kitas sulauks kalėdų, nes atitiko visus mano keltus reikalavimus – drėgnas (kiek moka būt mieliniai kepiniai), labiau keksas nei bulka, pakankamai saldus, o dar pridėkim sultingas razinas ir dosniai marcipano – nežinau, ar būna labiau kalėdos (iš tikro, tai būna – aguonpieniu vadinasi)

rėmiausi šita štolenų analize ir kepiau pagal Felicity Cloake receptą. pakeitimai, katruos dariau: didinau džiovintų vaisių ir alkoholio kiekį (kitąsyk dar kiek padidinčiau, pvz., iki 200 g vaisių ir 6 šaukštų romo), mirkiau juos parą, karts nuo karto vis pamaišydama), paruoštą tešlą dalinau pusiau ir formavau du štolenus – jie vis tiek pavyko pakankamai nemaži (labai geras mato vienetas yra batonas – tai va, standartinio batono didumo), padidinau glazūros produktų skaičių, nes originale nurodytų pakako tik vienam sluoksniui

Štolenas

SPAUSDINTI RECEPTĄ
Kiekis: 2 kepalėliai

Štolenui:

  • 100 g razinų* (naudojau tamsių ir šviesių mišinį)
  • 50 g džiovintų spanguolių*
  • 4 šaukštai tamsaus romo**
  • 160 g pieno
  • 3 šaukšteliai sausų mielių (pusantro standartinio pakelio)
  • 425 g + 1 šaukštas miltų
  • 150 g sviesto
  • 50 g cukraus
  • nubrauktas šauktelis druskos
  • 1/2 šaukštelio malto kardamono
  • 2 kiaušinių tryniai
  • 25 g apelsinių ir/ar citrinų cukatų
  • 25 g migdolų plokštelių
  • 150 g marcipano

Glazūrai:

  • 50 g sviesto
  • 1-2 stiklinių cukraus pudros

Gaminam:

1

Razinas ir spanguoles dedam į nedidelį dubenėlį, užpilam romu ir paliekam, kad pamirktų - tai galima daryt prieš pradedant minkyt tešlą, galima diena ar kelios prieš. Pašildom pieną iki 38-40 laipsnių. Įmaišom mieles ir šaukštą miltų. Pridengiam rankšluostėliu ir paliekam 30-45 minutėms netoli radiatoriaus, kol viršus pasidengs mažučiais burbuliukais. Kol mielės daro savo magiją, išlydom tešlai skirtą sviestą ir paliekam pravėst (per karštas užmuš mieles, tad šitą žingsnį praleist griežtai draudžiama).

2

Dideliam dubeny sumaišom 425 g miltų, cukrų, druską ir kardamoną. Supilam suputojusį pieno-mielių mišinį, sudedam trynius. Išmaišom. Pavyksta vietomis sulipę miltai, bet nieko panašaus į tešlą - viskas taip ir turi būt. Supilam sviestą, pasiraitojam rankoves ir minkom 8-10 minučių, kol tešla tampa nelipni ir elastinga (t.y., ją tempiant neplyšta išsyk). Dedam į dubenį, pridengiam rankšluostėliu ir kildinam maždaug valandą. Nereikia laukt, kol pakils dvigubai - tešla labai riebi, taip gali nutikt labai negreitai, o ir štolenui visai šito nereikia. Pakaks, jei tūris padidės trečdaliu.

3

Kai tešla pakyla, nuo razinų-spanguolių mišinio nupilam nesusigėrusį romą (į gerklę, žinoma), sumaišom su migdolų plokštelėm ir cukatomis. Visą šitą mišinį įminkom į tešlą, grąžinam ją į dubenį, pridengiam ir kildinam dar 30 minučių.

4

Pakilusią tešlą padalijam į dvi dalis. Iš kiekvienos išplojam iki 2-2,5 cm storio stačiakampį. Marcipaną padalijam į dvi dalis ir iš kiekvienos pagamint 2 cm trumpesnę nei ilgesnė stačiakampio kraštinė gyvatėlę. Guldom ją išilgai tešlos stačiakampio maždaug per vidurį. Lenkiam tešlą pusiau taip, kad marcipanas pasislėptų - viskas turėtų atrodyt maždaug šitaip. Kraštelius lengvai apspaudom. Nuo tešlos viršaus nurenkam visus džiovintus vaisius - štolenui kepant jie apdegs ir apkars. Abu suformuotus štolenus dedam ant kepimo popierium išklotos skardos, palikdami bent 8-10 cm tarpą, pridengiam rankšluostėliu ir kildinam maždaug 40 minučių.

5

Tuo tarpu įkaitinam orkaitę iki 200 laipsnių. Pakilusius štolenus kepam maždaug 25-30 minučių, kol paviršius gražiai apskrunda, o vidun įkištas ir ištrauktas medinis iešmelis lieka sausas. Kepimo viduryje skardą apsukam, kad abu štolenai keptų kaip galima vienodžiau.

6

Ištirpdom glazūrai skirtą sviestą. Iškepusius štolenus iškart perkeliam ant grotelių, nurenkam razinas, kurios, kol tešla kilo ir kepė, išsiprašė laukan ir apsvilo. Aptepam štolenus plonu sviesto sluoksneliu ir iškart, kol jis visas dar nesusigėrė, barstom cukraus pudra. Štolenus atsargiai apverčiam. Nurenkam apdegusius vaisius nuo dugno. Tepam sviestu, barstom cukraus pudra. Kartojam procedūrą 2-3 kartus, kol visas štolenas pasidengia keliais sluoksniais cukraus pudros - šitaip kepinys užkonservuojamas ir bręsdamas geriau išlaiko drėgmę.

7

Ataušusius štolenus suvyniojam į kelis sluoksnius folijos ir laikom sausai kambario temperatūroj bent 2-3 dienas, dar geriau - savaitę. Priklausomai nuo laikymo sąlygų, kruopštumo dengiant cukraus pudra ir karmos, sėkmingai išstovėt gali iki keleto mėnesių. Tiesa, skonis gerės savaitę-dvi, paskui jis tiesiog neprastės, tad persistengt ir rizikuot kepant labai iš anksto visai nėra reikalo.

PASTABOS

* - galima keisti kitais džiovintais vaisiais ir uogom, pvz., džiovintais susmulkintais abrikosais, serbentais, vyšniomis, šilauogėmis ir pan.
** - galima keisti kitu stipriu alkoholiu, pvz., brendžiu, konjaku, triple sec ir pan.

 

Susiję įrašai

No Comments

Parašyk komentarą