Desertai/ Mieliniai kepiniai

Tik snieguotą Vilnių myliu labiau ir geriausi kūčiukai

atsibučiavus su šlapiu ir vėjuotu kijevu parskridau į patį gražiausią – koks moka būt – vilnių. baltą, tykų ir su ta nuojauta, kur tik prieš kalėdas būna – kad nutiks kažkas gero vien dėl to, jog taip sako kalendoriai ir mes visi susitarėm jų klausytis. ir aš nežinau, kada jis – vilnius – toks pasidarė, tik kažkaip šviesiai liūdna, jog neišaušo rytas, kurio šįmet taip nekantravau – kai išsiritus iš lovos praveriu svetainės užuolaidas ir matau pirmąsyk sniegu nuklotus šaligatvius ir automobilių stogus, o dūšioj – ramybė ir pliūpsniai iš šviesos patrankos

dalykai, kuriuos aukojame – vis primenu sau; ir grįžtu atgal savaitgalin, kur plačios gatvės ir žmonės, kurie nelaukia, kol bus padaryta už juos, kur saldainių parduotuvės – sykiais, sakytum, mažučiai viliaus vonkos šokolado fabrikų filialai, ypač ta, kur per du aukštus ir apatiniam yra muzikuojančios lėlės – kas pusę kilometro ir restoranai, kuriuos nori vežtis namo (arba namus atkelti pas juos), kur uberis atvažiuoja per tris minutes (aštuonis kartus iš devynių) ir viskas kainuoja – negalima lyginti, bet palyginkim – juokingai mažai

meile mano, krienų degtine ir sūdytais lašiniais padabinta, aš dar sugrįšiu


visą mano suaugusio ir savarankiško asmens gyvenimą tą dieną, kai prasideda kūčiukai parduotuvėse, t.y., išsyk, kai iš ten dingsta kapų žvakės, mano valia ir kantrybė išnyksta kaip dūmas neblaškomas vėjo, todėl pirmąsyk juos pamačius visada parsitempiu krepšelį namo (ok, ok, jei jau sąžiningai – dažniausiai iki mašinos). ir visada nusiviliu, nes jie nebūna tie kūčiukai. per minkšti, per prėski, per kieti, su prieskoniais ir poskoniais, kurių neturėtų būt ir kitos bėdos

traškūs, mažučiai ir saldūs! tokie, kurie mano žandikauliui patys netinkamiausi, nes jau po antros saujos ima strigt ir protestuot, vis primindamas gydytojo trissyk pakartotą vengti kramtomosios gumos, guminukų, riešutų ir kito kieto maisto, o aš vis tiek siekiu trečios; tokie, kurie užmerkti aguonpienin išsipučia iki teisingo dydžio (t.y., į šaukštą nesistumdydami sutelpa keletas) ir neištęžta; tokie, kurių reikia suvalgyt bent kilogramą, kad galvoj, toj kertėj, katra atsakinga už įgeidžius, imtų rastis vietos mintims apie imbierinius sausainius, aguonų vyniotinius ir kitus kalėdinius miltų-cukraus džiaugsmus. patys gardžiausi!

Kūčiukai

SPAUSDINTI RECEPTĄ
Kiekis: ~1 kg

Ingredientai

  • 220 g drungno vandens (30-35 laipsnių temperatūros)
  • 11 g sausų mielių
  • 200 g cukraus
  • 650-700 g miltų
  • 30 g aguonų
  • 50 g aliejaus
  • 1 kiaušinis

GAMINAM

1

Į vandenį suberiam cukrų ir mieles, maišom, kol cukrus kiek aptirpsta. Suberiam 650 g miltų, aguonas, supilam aliejų, įmušam kiaušinį. Maišom tešlą, kol maišosi, kai jau nebe - minkom. Jei tešla labai limpa prie rankų, po šaukštą beriam dar miltų, kaskart gerai įminkydami ir iš naujo vertinam situaciją - minkymo pradžioje tešla prie rankų turėtų lipt tik šiek, patraukus - nusiklijuot nuo odos visa, nepalikdama ryškesnių tešlos pėdsakų ant pirštų.

2

Minkom 8-10 minučių, kol tešla tampa elastinga ir visai nebelimpa. Dedam į švarų dubenį, viršų aptepam plonu aliejaus sluoksniu, pridengiam rankšluostėliu ir paliekam kilti valandai-pusantros, kol tūris padvigubėja.

3

Įjungiam orkaitę kaist - 180 laipsnių. Kepimo skardą(-as) išklojam kepimo popierium. Tešlą perminkom ir formuojam kūčiukus. Patogiausia tai daryti šitaip: imam gabalėlį tešlos, iškočiojam jį iki maždaug 7-8 mm storio lakšto. Jį suraikom 7-8 mm pločio juostelėm. Imam žirkles ir sukarpom pusės centimetro ilgio gabalėliais. Jei tešla užminkyta gerai - niekas niekur nelips. Jei nutiko priešingai, formavimo metu - tiek kočiojimo, tiek karpymo - ant stalviršio ir žirklių ašmenų vis pabarstom miltų.

4

Dedam į kepimo skardą taip, kad kūčiukai neliestų vienas kito ir turėtų bent po pusę centrimetro vietos iš visų pusių. Kepam maždaug 15-20 minučių, kol dailiai paruduoja. Jei karpymo įgūdžiai geri ir prikarpot dvi skardas, kol iškepa viena, galit abi išsyk ir kept, tik tuomet kas penkias minutes rekomenduojama sukeist jas vietomis.

5

Ataušintus laikyti sandarioje dėželėje kambario temperatūroje. Teisingai saugomi (ta prasme - labai gerai paslėpti) būna puikūs bent mėnesį.

Susiję įrašai

No Comments

Parašyk komentarą