Desertai/ Desertai be orkaitės/ Mieliniai kepiniai/ Pyragaičiai

Žiema ir pasiruošimai išvarymui: cronut

anksčiau aš mėgdavau žiemą ir jos ilgus tamsius vakarus, kai legalu sėdėt ant sofkės, skaityt knygelę, valgyt saldainius ir niekur neit, tie keli megztukų sluoksniai ir vilnonės kojinės man visad būdavo geriau nei tvanki liepos popietė, kai atrodo, kad kitas žingsnis norint išgyvent – nusiplėšt nuosavą odą arba keliaut kur nors link Novosibirsko; pridėkim Kalėdas, vieną kitą snieguotą pramogą – ir, žiū, tobulas metų laikas

bet paskui kažkas pasikeitė – gal kokį sykelį rimtai sušalau, gal tos besniegės žiemos, kai nenutinka akinančio baltumo dienų saulei tūkstančiais atspindžių pasiekiant žemę, gal prastesnės žieminės padangos ar stipresni savisaugos instinktai, aš nežinau. tik imu suprast, kodėl žmonės žiemas leidžia kanarų salynuos, ir kiekvieną rytą visais kapiliarais, kožna ląstele, atrodo, net plaukų galiukais noriu, kad žiema pasibaigtų, kad kai vakare grįžtu namo, būtų šviesu, kad negeltų rankų, kad nereikėtų gramdyt ledo nuo mašinos, kad nereikėtų varstyt sunkių žieminių batų, kad nesielektrintų plaukai ir kapišonas neribotų matomumo, kad galėčiau miegot prie atvirto lango, bekraščiai begaliniai kad

ir kol nieko negaliu padaryt (ne tai, kad pasirinkimų sąrašas būtų labai ilgas), laukiu. orų prognozes tikrinu trissyk per dieną, kiekvieną pirmadienį garsiai konstatuoju, kad jau tikrai tikrai apčiupiamai šviesiau nei buvo prieš savaitę, ir savaitgaliais repetuoju užgavėnių spurgas, nes imu suprast, iš kur žmonėse atsiranda tikėjimas – nesvarbu, velnio ar žiemos išvarymais


2013 metų gegužę niujorke pasauliui buvo pristatyti kronutas (cronut) – kruasano ir spurgos hibridas; pagal specialų receptą pagaminama sluoksniuota tešla, iš jos išpjaunama spurga, išverdama aliejuje, įdaroma kremu, pavoliojama cukruje ir papuošiama glaistu – ir niujorkas trumpam išėjo iš proto, ir stovėjo eilėse, kokių pas mus nebūna, kad paragautų

o paskui po kiek daugiau nei metų – 2014-ų rudenį – buvo paskelbtas originalus receptas, pagal kurį vien tešla gaminama tris dienas; net man, kur namuos galėtų būt tik virtuvė ir dušas, reikėjo prisiruošt. o kai prisiruošiau, apėmė didis liūdesys, nes – nors gardu – bet nesisluoksniavo ir kremo kur sušvirkšt nebuvo; tada mėginau darsyk, bet tuo pačiu parduotuvėj prigriebiau ir pakelį mielinės sluoksniuotos tešlos – mano gamintoms jau sekėsi kiek geriau, bet dar pakankamai toli iki tų, kur rodo paveikslėliuos. bet kad aliejų jau vis tiek kaitinau, lygiagrečiai kildinau ir pirktą tešlą – ir pavyko lygiai tai, ko reikėjo – sluoksniuotas ir traškios, su kišenėlėm kremui, didžiulės ir išsipūtusios; skoniu irgi nebaisiai skyrėsi – mano tešla buvo sūresnė ir sviesto natom, bet tik tiek

žodžiu, kad ir kaip mano dūšia tam priešintųsi, kol kas tešlos receptą atidedu šonan (kol kas! nes paprastą sluoksniuotąją aš vis tiek nugalėsiu, o paskui ateis ir šitos eilė) ir pasakoju jums, kaip paprastai ir užtikrintai Užgavėnes pasitikt – esu beveik tikra, kad jei šitos spurgos negali išvaryt žiemos, negali niekas; patys pagalvokit – traškūs sluoksneliai išorėj, minkštesni viduje, plikytas grietinėlės kremas ir pieniškas šokoladas vietoj karūnos – karnavalas burnoj; tik kostiumus jam ir patys parinkt galit – plakit mėgstamą kremą (pvz., kaip tam tortui, kur šitaip mėgstat, tik venkit tų, kuriuose labai gausiai sviesto – čia riebalų ir taip užtenka), glaistykit kitokiais šokoladais arba virkit karamelės, arba tiesiog sumaišykit cukraus pudrą su citrinų sultimis/pienu

Sluoksniuotos tešlos spurgos su crème Diplomat ir pienišku šokoladu

SPAUSDINTI RECEPTĄ
Kiekis: 10 spurgų

Spurgoms:

  • 1 kg šaldytos sluoksniuotos mielinės tešlos (naudojau mantingos - 10 lakštelių po 100 g - dvi pakuotės)
  • 0,5-1 litro aliejaus virimui, priklausomai nuo puodo/keptuvės platumo

Kremui:

  • 2/3 šaukštelio želatinos
  • 250 ml pieno
  • šaukštelis vanilinio cukraus*
  • 60 g kiaušinių trynių (3 didelių arba 4 mažesnių)
  • 50 g cukraus
  • 25 g miltų
  • 150 ml šaltos riebios grietinėlės

Šokolado glaistas:

  • 250 g pieniško šokolado
  • 30 g sviesto
  • traškių dribsnių/riešutų/kitokių pabarstukų papuošti

Gaminam:

1

Tešlą traukiam iš šaldiklio ir lakštelius išrikiuojam ant kepimo skardos/pjaustymo lentelių/stalviršio, kad atitirptų ir nesuliptų.

2

Kai tešla atšyla - maždaug po valandos - imam du lakštelius ir dedam vieną ant kito. Atitirpdami jie jie sudrėgs, todėl lengvai sulips. Jei taip nenutinka, drėgna ranka perbraukiam per paviršių, kad vos vos sušlaptų.

3

Vieną ant kito sudėtus lakštelius lenkiam skersai pusiau - pavyksta pusės lakštelio didumo ir 4 lakštelių storumo darinys. Tolygiai spausdami kočėlą iškočiojam iki 19-20 cm x 10 cm stačiakampio. Kočiojam pirmyn-atgal kočėlą laikydami paraleliai lenkimo linijos, tešlos anei kočėlo nesukdami, antraip vietoj stačiakampio pavyks kvadratas ir nepavyks išspaust 2 spurgų.

4

Susirandam 9 centimetrų skersmens sausainių formelę, stiklinę aštresnėm briaunom ar kitą įnagį, kuriuo pavyktų išspaust skritulį (arba išsikerpam tokį iš storesnio popieriaus ir labai aštriu peiliu apipjaunam). Mažesne sausainių formele ar taurele skritulio vidury išspaudžiam 2,5 cm skersmens skylę. Vos vos miltais pabarstom kepimo skardą ir rikiuojam ant jos spurgas. Procedūrą pakartojam su likusiais tešlos lakšteliais, išrikiuotas spurgas pridengiam virtuviniu rankšluostėliu ir paliekam netolies radiatoriaus 2 valandoms (arba šaltesniam virtuvės kampe - trims). Išpjautus vidinius skrituliukus galima rikiuot šalia - išsikepsit mažučių apvalių spurgyčių. Kitų tešlos likučių neperminkom ir neperkočiojam - sluoksniavimas pasimes ir nieko doro nebus.

5

Kol spurgos kyla, gaminam kremą. Želatiną sumaišom su 2-3 šaukštais šalto vandens ir paliekam brinkti. Pieną ir vanilę užkaičiam nedideliam prikaistuvy. Kol pienas šyla, kiaušinių trynius plakam su cukrum 2-3 minutes, kol cukrus aptirpsta, o masė pabąla. Įmaišom miltus. Per tą laiką pienas sušyla ir paviršiuj ima rastis maži burbuliukai, bet dar neverda putomis. Nesiliaudami maišyt į kiaušinių masę plona srovele supilam karštą pieną. Masę perkošiam per tankų sietelį (nes vieną kitą trynio lašelį galėjo sutraukt ar koks miltų gumulėlis susiformuot) atgal į prikaistuvį, kuriame virė pienas. Grąžinam ant nedidelės ugnies ir nuolat maišydami ir dėmesio niekur kitur neskirdami kaitinam, kol masė sutirštėja iki labai riebios grietinės konsistencijos - net maišyt truputį sunku. Nukaičiam ir iškart perkeliam į švarų dubenį. Įmaišom želatiną ir paliekam atvėst, karts nuo karto pamaišydami.

6

Kai spurgos pakyla, platesniam puode įkaitinam aliejų - jo reiks maždaug per tris pirštus. Labai gerai, jei turit maisto termometrą ir galit pamatuot aliejaus temperatūrą - turėtų būt 175 laipsniai. Jei neturit, griebiam mažą skrituliuką, metam aliejun ir žiūrim, kas vyksta - per 90 sekundžių viena jo pusė turėtų dailiai apskrust: jei dega, leidžiam aliejui kiek pravėst, jei nelabai kepa - didinam liepsną. Kai jau nusistatom tinkamą temperatūrą, kepam spurgas - po 90 sekundžių kiekvieną pusę. Iškepusias dedam ant popierinio rankšluosčio ir leidžiam jam sugert riebalų perteklių. Kai visos spurgos iškeptas, išrikiuojam jas vienu sluoksneliu ant skardos/pjaustymo lentelės/lėkštėse ir leidžiam atvėst.

7

Kol spurgos vėsta, pabaigiam kremą - tai, kas jau paruošta, turėtų būt atvėsę - ir iki minkštų putų išplakam grietinėlę, t.y., plakam, kol jau pradeda laikyt formą ir niekur nėra skystos grietinėlės, bet dar nėra iki galo standi. Išplaktą grietinėlę įmaišom į kremą, uždengiam ir dedam šaldytuvan 20-30 minučių, kad sutvirtėtų.

8

Kai spurgos atvėsusios, o kremas sutvirtėjęs, kraunam jo į konditerinį maišelį/švirkštą ir durdami spurgos šonan arba per viršų prileidžiam kremo kokius du šaukštus arba kiek telpa (tam reiks kokių 4 ar 5 skylių, spurga nors ir sluoksniuota, bet ne taip tobulai). Kai visos spurgos kremo pripildytos, pagal visas cronut kepimo taisykles reikėtų jas apvoliot cukruj - paprastam, rudąjam, priekosniais ar spalvom pagardintam - bet man nepatinka tas grikšėjimas, todėl šitą žingsnį praleidžiu, tačiau jūs, žinoma, savo galvą irgi liežuvį su skonio receptoriais turit.

9

Paruošiam glaistą: vandens vonelėj vis pamaišydami išlydom šokoladą ir sviestą. Šaukšteliu kabinam padengiam spurgos viršų (žinau, kad pirma mintis yra į glaistą viršų pamerkt, bet viršutiniai spurgos sluoksniai gali neatlaikyt sunkaus ir klampaus šokolado ir labiau tikėtina, kad bus glaistas su spurgų gabalėliais nei atvirkščiai). Nubarstom dribsniais, riešutais, patraiškytais vafliais, kuo tik širdelė geidžia.

10

Gardžiausios, žinoma, tą pačią dieną, bet ir kelias dienas pastovėjusios šaldytuve - vis dar puikios.

PASTABOS

* - geriausia, žinoma, būtų naudot vanilės ankštį, tik kad baisiai neekonomiška. Todėl pirkit tiesiog kokybišką vanilinį cukrų arba, dar geriau, pasigaminkit jo patys - griebkit pusę kilogramo cukraus, dvi vanilės ankštis, perpjaukit išilgai pusiau, peiliau iškrapštykit sėklytes ir sudėkit cukrun. Gerai išmaišykit. Tuomet užkaskit cukruj ir pačias vanilės ankštis. Sandariai uždarykit ir palaikykit pora savaičių - va ir atsargos pusmečiui.

Susiję įrašai

No Comments

Parašyk komentarą