Mėsos patiekalai/ Rimtas maistas

Iš namų ir vištienos krūtinėlė, kuri visada pavyksta

pakalbėkim truputį apie darbą iš namų. iki karantino turėjau galimybę keletą dienų per savaitę nenešt užpakalio į ofisą ir tuo baisiai džiaugiausi – daugiau miego, pižama iki pietų ir susitaršę plaukai. ir truputis poilsio nuo tų kolegų, su katrais neitum vakare alaus. ir tada nutiko virusas

buvau ką tik pradėjus gyventi viena – pirmąsyk per trisdešimt metų. adaptacijos laikotarpiu vakarus leisdavau visur, tik ne viena namie – renginiai, paskaitos, barai, restoranai, draugų butai ir draugai bute – ir viskas rodės labai šaunu irgi patogu; jokios vienatvės, jokių kompromisų – nors ir pusė spintos ant grindų, jei šitaip norisi

ir tuomet – per vieną naktį – visko netekau. iš pradžių buvo meilės etapas – žiū, legalu niekur neit ir galvos neplaut, galima valgyt ledus ant sofkės ir žiūrėt serialus iki akių sopulio, galima pradėt dirbt šeštą, nes jau nubudai, arba dešimtą, nes iki tol varteisi lovoj su knyga

paskui romantika baigėsi; pradėjo trūkt žmonių – net tų kolegų, su kuriais neitum alaus; rutina tapo išsiilgta drauge – vėl pradėjau nusistatinėt žadintuvą, rytais išsiplaudavau galvą ir kartais net pasidažydavau blakstienas; dirbau nuo aštuonių iki penkių, paskui išspirdama save apeit trissyk aplink namą, taip imituodama, kad grįžtu namo ir darbo diena baigta; pradėjo vežioti senukams maistą – šypsodavausi kasininkėms gražiausiom šypsenom (akys irgi šypsosi – reikėjo kaukėm užsidengt žandus, kad šitai pasimatytų) ir klausdavau, kaip sekasi, nes nesusiturėdavau – šitaip norėjos pabendraut su žmogum ne per ekraną; labai daug zyziau ir dažniausiai apie tą patį – kaip noriu eit į darbą. net jei pėsčia, tik įsileiskit

tada nutiko gegužė ir mums pamažu leido sugrįžt – skriejau ofisan plačiausiais sparnais; orą vis dažniau šildė saulė, trynėsi apribojimai, mažais žingsneliais pargrįžo socialinis gyvenimas, vėl įžiebdamas žiburėlius akyse

o dabar… dabar vasara baigėsi, dabar sugrįžo jei gali, neik į biurą, ir aš vėl sėdžiu su chalatu gerokai ilgiau nei derėtų, darbo dienos vėl neturi pradžios anei galo. tik šįsyk viskas truputį kitaip. nes vakarais galiu nueit į treniruotę ar tinderio pasimatyman, nes penktadienio susirinkimai vyksta ne per teamsus, nes, priešingai nei pavasarį, galiu karts nuo karto sugrįžt pas mamą. ir čia klikteli suvokimai – ne darbas iš namų buvo problema, o tai, kad esu kur kas mažiau intravertė nei galvojau iki šiol

tokie tie karantino atradimai


šitaip paruošta vištiena visada deliverina – minkšta ir sultinga, nesunkiai adaptuojama pagal tuo metu šaldytuve esančius produktus, o kodėl gerai grietinėlės ir sūrio padažas – sakyt, ko gero, nereikia. su tokiu vištienos paruošimo būdu susipažinau, kai pirmąsyk ruošiau chicken Florentine, t.y., vištieną špinatų ir parmezano padaže. idėja paprasta ir lengvai pritaikoma – vištiena apvoliojama prieskoniuose ir miltuose, tuomet greitai apkepama. atskirai paruošiamas padažas iš česnakų, balto vyno, grietinėlės ir sūrio. įdedama pageidaujamų priedų (prieš tai termiškai apdorotų, jei to reikalauja), sudedama vištiena, dar truputį pakaitinama ir vakarienė – būčiau Oliveris, sakyčiau, kad per pusvalandį

šįkart skonių baze pasirinkau voveraites, mėlyną pelėsinį sūrį ir krapus. galit drąsiai naudot bet kokius kitus grybus ir sūrį – kas tik jums atrodo suderinama. arba jokių grybų – atskirai pasikepti kokių nors daržovių, pvz., brokolių. arba paskutiniam etape įmaišyt špinatų. dar – tikrinau – labai puikiai tinka saulėje džiovinti pomidorai. drąsių improvizacijų!

Vištiena grietinėlės padaže su voveraitėm ir mėlynu pelėsiniu sūriu

SPAUSDINTI RECEPTĄ
Kiekis: 3-4 porcijos

Ingredientai

  • 3 šaukštai sviesto
  • šaukštas aliejaus
  • 200 g voveraičių
  • 2 didelės arba 3 mažesnės vištienos krūtinėlių puselės
  • druskos
  • pipirų
  • 1/2 šaukštelio česnako granulių
  • 50 g miltų
  • 3 skiltelės česnako
  • 100 g balto sauso vyno
  • 200 g grietinėlės
  • 100 g mėlyno pelėsinio sūrio
  • krapų

GAMINAM

1

Voveraites nuvalom ir, jei didesnės, susmulkinam. Keptuvėje įkaitinam šaukštą sviesto, sudedam voveraites, saikingai pasūdom ir kepam ant vidutinės ugnies, kol išleidžia savyje turėtą vandenį, jis išgaruoja ir grybai apskrunda. Atidedam į šalį.

2

Kol kepa voveraitės, krūtinėles padalijam horizontaliai (jei didesnės - į 3 kepsnelius, jei mažesnės - į du). Sumaišom nubrauktą šaukštelį druskos, 1/2 šaukštelio pipirų ir česnako granules. Tolygiai pabarstom abi vištienos kepsnelių puses.

3

Apvoliojame vištieną miltuose, nupurtom perteklių. Keptuvėje įkaitinam šaukštą sviesto ir šaukštą aliejus. Kepam iš abiejų pusių po keletą minučių ant vidutinės kaitros, kol nusidažo auksu - nepersistengiam, dar troškinsim grietinėlėje. Atidedam į šoną.

4

Česnaką susmulkinam. Toje pačioje keptuvėje, kur kepė vištiena, įkaitinam likusį šaukštą sviesto. Beriam česnaką, kepam 20-30 sekundžių ir supilam vyną. Mentele pagramdom keptuvės dugną, kad visi ten prikepę skanūs dalykai atsikabintų. Pakaitinam 2-3 minutes.

5

Supilam grietinėlę. Pakaitinam keletą minučių. Sudedam susmulkintą sūrį, maišom, kol ištirpsta. Pagardinam pipirais ir druska, jei reikia, suberiam voveraites, sudedam vištieną. Panardinam ją padaže, patroškinam keletą minučių, uždengiam dangčių, išjungiam kaitrą ir paliekam pastovėt 5 minutes. Pagardinam krapais ir tiekiam.

Susiję įrašai

No Comments

Parašyk komentarą