istorijos čia būta paprastos – seniai seniai už jūrų marių (ar, tikriau, truputį už Alytaus) viena mergaitė dideliais žandais ir kreivai surištom kasytėm (nes mama tada dirbdavo vakarais ir rytais ilgiau miegodavo, todėl mane šukuodavo tėtis) vaikiškam žurnale surado obuolių pyrago receptą…

ir tada nutiko daug dalykų, ir dabar yra omnomnom, už kurio vairo, ar tikriau, klaviatūros, sėdžiu aš – savo norų kepti ir rašyti vergė, vardu Inga. kitoj internetų pusėj esu skaičių žmogus, dienas leidžiu tarp analizių ir kas-iš-to, o vakarais žiūriu shameless. dar ne iki galo žinau, kuo noriu būt užaugus (ir šitaip jau dešimt metų). niekaip nenusprendžiu, pirkt butą Vilniuj ar parduot automobilį ir išvažiuot gyvent Tailandan, tuoktis čia ar Las Vegase, ryt kept tą-baltą-kur-kaip-tinginys ar Momofuku moliūgų tortą. ant mūsų miegamojo sienos kaba žemėlapis, kuriam, nelyg loterijos biliete, reikia nutrinti sidabriškai pilką sluoksnelį nuo šalių, kuriose pabuvota – prieš užmigdama renkuosi tarp šitaip-gyvent-saugiau ir ką-daryt-kad-neliktų-pilkų-vietų. ir dar man patinka be tvarkos pridėti nuorodų į muzikas

gana apie mane, geriau apie omnomnom – mano terapiją, mano nerimą, suplaktą į grietinėlę ir raidėm nugulusį į istorijas. šito tinklaraščio funkcija (kaip negražiai pasakyta) yra dalinimasis – kulinariniais (nors dažniau – konditeriniais) atradimais, nusivylimais, įdomybėm ir viskuo, kas yra apie maistą ir ne apie jį. aš noriu, kad čia būtų smagu (#šimašeu, kur tu) ir šilta, kad omnomnom įkvėptų sekmadienį atsikelt nuo sofkės ir išbandyt ką nors naujo (idealiu atveju – ne tik mane pačią)

(žinoma, aš noriu ir kad rinkimų nebūtų laimėję valstiečiai, tik kas iš tų norėjimų)

ačiū, kad užsukai!

visus klausimus (ar pastebėjimus, ar katinukų paveiksliukus) siųsk į inga@omnomnom.lt

 

Naujausi įrašai